
Naujausios
Prašo valdžios komentaro dėl „barbariško bulvaro išniekinimo“
Šiaulių regioninės architektūros tarybos (ŠRAT), veikiančios prie Lietuvos architektų rūmų, pirmininkė šiaulietė architektė Giedrė Mendoza Herrera raštu kreipėsi į Šiaulių miesto merą, Tarybą bei Administraciją, kad visuomenei būtų pateiktas komentaras dėl miesto pėsčiųjų bulvaro.
Teigiama, kad ŠRAT nori atkreipti dėmesį į „barbarišką Šiaulių pėsčiųjų bulvaro išniekinimą – vietoje plytelių atstatymo pasirenkant asfalto dangą“.
„Atkreiptinas dėmesys, kad pėsčiųjų bulvaras yra pagrindinė miesto vizualinį identitetą formuojanti viešoji urbanistinė erdvė. Net ir laikinas toks sprendimas, motyvuojant pėsčiųjų komfortu, yra neprotingas ir neproporcingai brangus“, – teigiama ŠRAT rašte.
Architektai mano, kad „netinkamas dangų atstatymo medžiagiškumo pasirinkimas demonstruoja nepagarbą šios urbanistinės viešosios erdvės projekto autoriams ir neatitinka Architektūros įstatyme numatytos prievolės stiprinti visuomenės supratimą apie architektūros kokybės reikšmę“.
Teigiama, kad Šiaulių regioninė architektūros taryba sulaukia „daug nerimo ir pasipiktinimo reakcijų ir klausimų“ iš miesto gyventojų, pačios architektų bendruomenės – Architektų rūmų – narių dėl to, kas daroma bulvare, todėl prašoma pateikti Savivaldybės oficialų komentarą apie tai.
Taip pat priminta, kad Savivaldybė buvo pakviesta pasitelkti ŠRAT ekspertus spręsti architektūros kokybės klausimus, nes „architektūros kokybė yra viešojo intereso dalykas“.
Oficialiame rašte minima, kad ŠRAT dar 2018 metų pavasarį įvertino Šiaulių miesto pėsčiųjų bulvaro projektinius sprendinius ir pateikė Savivaldybės administracijai išsamią išvadą, kodėl minėti sprendiniai neatitinka Lietuvos Architektūros įstatyme nustatytų architektūros kokybės kriterijų. Tačiau Savivaldybė ŠRAT išvadą ir rekomendaciją „sprendinius tobulinti ignoravo ir išdavė statybą leidžiantį dokumentą sprendiniams, su kuriais visuomenė net nebuvo supažindinta“.
„Šiaulių kraštas“ ne kartą rašė apie skandalingas istorijas, susijusias su bulvaro rekonstrukcija. Rašyta apie tai, kad kultūros paveldo objekto fragmentų turintis bulvaras buvo prilygintas tos pačios kategorijos susisiekimo komunikacijai, kaip ir žvyrkelis. Esminės miesto architektūros dominantės techninio projekto rengimo ėmėsi ne architektūros, o kelininkų įmonė.
Kilo klausimų dėl projekto vadovų galimybės projektuoti kultūros paveldo fragmentų turintį objektą bei etikos. Taip pat dėl viešųjų pirkimų, kai nurodyta grįsti bulvarą konkretaus pavadinimo, prekinio ženklo gaminiais.
„Šiaulių krašto“ inf.
Redakcijos archyvo nuotr.
Visuomenė šaipėsi iš Šiaulių, kad prieš Kalėdas imta lopais asfaltuoti pėsčiųjų bulvarą. Tačiau aiškėja, kad tai gali būti ne tik „neprotingas“ pinigų leidimas, bet ir galimas „nukrypimas“ nuo projekto, finansuojamo iš ES lėšų. Ar tai leistina kultūros paveldo statusą turinčiame objekte?