
Naujausios
Prekybos centrai – kur nori?
Šiaulių miesto savivaldybėje vakar viešame svarstyme pristatyta koreguojama miesto Bendrojo plano dalis, susijusi su prekybos centrų išdėstymu. Nuo didžiųjų centrų plėtros bandoma ginti tik miesto centrą ir centrinės turgavietės zoną, kurioje jau pilna prekybos centrų. Kitur jie galės dygti, jeigu investuotojas įrodys, kad statyba galima.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@ skrastas.lt
Kas yra prekybos centras?
Savivaldybės užsakymu prekybos centrų išdėstymo schemą koreguoja Kauno UAB „Geometra“. Projekto vadovė Gintarė Karpavičienė priminė, jog dar 2013 metais aplinkos ministro įsakymu buvo panaikintos taisyklės, reglamentuojančios prekybos centrų išdėstymą ir statybą.
„Nėra taisyklių, kurios apibrėžtų tą ūkinę veiklą, tai vadovaujamės tarptautine praktika“, – sakė G. Karpavičienė.
Schemoje atsisakoma naujų prekybos centrų taškinio žymėjimo.
Taip norima suvienodinti konkurencijos galimybes nenumatant išskiriamose teritorijose prekybos centrų skaičiaus.
Apibrėžtos didžiųjų prekybos centrų koncentracijos zonos. Pastarosios siejamos su jau esama palankia susisiekimo infrastruktūra, intensyvaus eismo gatvėmis.
Prekybos centrų koncentracijos zonos papildomos šiaurinėje miesto dalyje prie Tilžės gatvės. Bet iš esmės schemoje fiksuojama esama prekybos centrų išsidėstymo situacija. Tik pagal „tarptautinę praktiką“ tikslinamos sąvokos, kas yra prekybos centras, kas prekybos įmonė – pagal paskirtį ir plotą.
Reglamentuojama, jog prekybos centro pagrindinė paskirtis – prekybos plotų nuoma. Objektas prekybos centru laikomas, kai jo plotas yra per 3 000 kvadratinių metrų, o didžiuoju prekybos centru – kai plotas sudaro virš 10 000 kvadratinių metrų.
Abiejų tipų prekybos centrai gali būti statomi ne prie mažesnių, kaip C kategorijos gatvių.
Įvardijama, ir kas yra prekybos įmonė: didelė ir vidutinė – virš 1 000 kvadratinių metrų, maža – iki 1 000 kvadratinių metrų ploto. Jos schemoje nereglamentuojamos ir gali kurtis prie bet kokių miesto gatvių.
Variacijos dėl baltųjų“ ir „juodosios“ zonų
Projekto vadovė teikiamą schemą pavadino „urbanistine vizija, kuri nusako plėtros gaires“. Ji esą nevaržo investuotojų planų. Bet svarstymo dalyviai tuo suabejojo.
Pavyzdžiui, svarstymo dalyviai „baltosiomis“ zonomis įvardijo Baltų, Dubijos, Architektų gatves. Tai, ar galės čia iškilti didieji prekybos centrai? Dabar nėra numatyti.
Schemos rengėja tikino, jog galės: "Pasirengus ir įrodžius, kad čia gali būti dideli prekybos centrai.“
Jos žodžiais, realus poreikis dabar nėra numatytas, bet jis esą gali būti vertinamas atskirais projektiniais pasiūlymais.
„Investuotojui reikės tik atlikti papildomus darbus – parengti galimybių studiją, poveikio aplinkai vertinimą, – išvardijo G. Karpavičienė. – Investuotojas ir Savivaldybė turės tartis.“
Architektas Darius Jakubauskas piktinosi, jog teismais gresia dviprasmiškos situacijos, kai jas „traktuoti, kaip nori“, paliekama besikeičiantiems Savivaldybės politikams ir valdininkams.
Jis pabrėžė, jog tokia situacija kuriama dėl „juodosios zonos“, į kurią įtraukiamas ne tik miesto centras (Vilniaus gatvės bulvaras su prieigomis), bet centrinės turgavietės su prieigomis zona – nuo Žemaitės gatvės iki Valančiaus gatvės. Todėl čia numatoma tik iki 1 000 kvadratinių metrų ploto prekybos objektų statyba.
„Tik iki Žemaitės gatvės brėžkite centro zoną, nes už jos jau pilna prekybos centrų, didesnių nei 1 000 kvadratinių metrų, – siūlė D. Jakubauskas. – Dabar darote nesąmonę. Jeigu po 2–3 metų investuotojas norės stogu dengti turgavietę ar sujungti prekybos centrus – jam nebus leista. Užkertate kelią rekonstruoti turgaus aikštę, nors niekas penkių aukštų pastato čia nestatys. Kažkieno interesus ginate.“
Vicemeras Domas Griškevičius klausė, kas bus, jeigu architekto pasiūlymas bus priimtas?
„Teisminių ginčų nebeliks“, – atsakė svarstymo dalyvis, atstovaujantis Šiaulių banko turto fondui, suinteresuotam statybomis Valančiaus gatvės 18 sklype. Jis, beje, buvo patikintas, jog bus pažymėtas pageidaujamas sklypo užstatymas.
„Tai ir paaiškėjo, dėl ko tas planas koreguojamas – gaisrai gesinami“, – reziumavo architektas Algimantas Černiauskas.
Jo žodžiais, praleistas esminis dalykas – kaip į miesto urbanistinį audinį įsiriš prekybos centrai.
„Iki šiol jie dygo stichiškai, – priminė architektas. – Savivaldybė nesugebėjo to proceso suvaldyti ir toliau neaišku, ką nori mieste matyti. Nematau jokios vizijos – apskritai čia viskas nekonkretu. Bent penkerius metus į priekį reikia žiūrėti, kitaip ant tų pačių žabangų vis lipsime.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Centrinę turgavietę ir jos prieigas – nuo Žemaitės gatvės iki Valančiaus gatvės – siūloma įtraukti į „juodąją zoną“, kurioje prekybos centrai nebegalės dygti.