Naujausios
Prekybos centrų miestas
Šiaulių miesto taryba patvirtino atnaujintą prekybos centrų išdėstymo schemą, kuri liberalizuoja prekybos centrų statybą. Nauji prekybos centrai negalės dygti tik senamiestyje, kurio ašis – Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras. O visur kitur – prašom, statykitės.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
„Taškais“ nebežymima
Prekybos centrų (PC) išdėstymo schema – dalis miesto Bendrojo plano. Esminis pasikeitimas – schemoje neliko taškinio prekybos centrų žymėjimo, atsirado jų koncentracijos zonos.
Politikams aiškinamajame rašte pabrėžta, jog „nekonkretizuojant tikslios prekybos centrų ar prekybos įmonių vietos, neapribojamas jų skaičius, tipas ar bendras plotas – tokiu būdu sudaromos platesnės galimybės konkurencingam verslui“.
Savivaldybės užsakymu Bendrojo plano koregavimą ir naują prekybos centrų schemą rengė UAB „ Geometra“. Projekto vadovė Giedrė Karpavičienė.
Tikslintos ir sąvokos, apibrėžimai, kas yra prekybos centras, kas – didysis centras, o kas – prekybos įmonė.
Įvardijama, jog prekybos įmonė – tai prekybos objektas, kurio plotas daugiau kaip 1 000 kvadratinių metrų.
Prekybos centras – prekybos objektas, kurio plotas yra didesnis negu 3 000 kvadratinių metrų.
Didysis prekybos centras – per 10 000 kvadratinių metrų.
Tik mažesnių parduotuvių – iki 1 000 kvadratinių metrų – PC schema nereglamentuoja. Šio tipo prekybos įmonių reglamentavimas apibrėžiamas kitose Šiaulių miesto bendrojo plano dalyse.
Zonos – „rekomendacinės“
Visas miestas yra padalytas į 21 zoną, kurioje galima naujų prekybos centrų statyba. Aštuonios įvardytos „raudonosiomis“ ir apibrėžtos ištisine raudona linija, čia galima didžiųjų prekybos centrų statyba.
Jos pažymėtos teritorijose, kuriose jau yra didžiųjų prekybos centrų (pavyzdžiui, Tilžės gatvėje, Pramonės gatvėje). Apibrėžtos ir „salelės“, kuriose jokių didžiųjų prekybos centrų dar nėra (pavyzdžiui, Tilžės gatvėje, ties Ginkūnų sankryža). Kuo remtasi?
Virgilijus Statkus, Urbanistikos plėtros ir ūkio departamento direktorius, „Šiaulių kraštui“ komentavo, jog zonos numatytos tose vietose, kuriose prekybos centrai „jau yra natūroje arba statybai leidimai jau yra išduoti“.
Nustatyta, jog abiejų tipų prekybos centrai (vidutiniai ir didieji) gali būti statomi prie ne žemesnės nei C kategorijos gatvės. Turi būti pasiekiami viešuoju ir privačiu transportu. Automobilių stovėjimo vietų skaičius turi būti ne mažesnis, kaip viena vieta 30 kvadratinių metrų prekybos salės ploto.
Prekybos įmonės, kurių bendras plotas yra per 1 000 kvadratinių metrų, gali atsirasti prie visų tipų gatvių.
Tarybos nariai klausė, ar bus galima už didžiųjų prekybos centrų zonos tokį centrą statyti? Ar yra kokie „tabu“?
Projektuotoja teigė, jog visose zonose „sudaryta galimybė atsirasti bet kokio dydžio prekybos centrams“. Bet „kertinis akmuo“ – jie galintys atsirasti ten, kur esama infrastruktūra būtų pajėgi aptarnauti didelį prekybos objektą. Tad ir „už ribos“ gali atsirasti didieji prekybos centrai.
„Numatome tik palankiausią galimybę, kur statyti tam tikros kategorijos prekybos centrą, bet yra galimybė investuoti ir kitur – galima pasirengti projektinius pasiūlymus ir teikti Savivaldybei svarstyti“, – patikino G. Karpavičienė.
Tokiu atveju statytojas turėtų remtis erdvine urbanistine analize, įvertindamas besiribojančias teritorijas, sulaukti regioninės architektūros tarybos pritarimo, poveikio aplinkai vertinimo su teigiama išvada, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo su teigiama išvada, atlikti triukšmo ir oro taršos modeliavimą, kurio visi rodikliai privalo atitikti norminius, – ir taip įrodyti teritorijos pritaikymo galimybę tokiam objektui.
O kaip elgsis Savivaldybė?
„Schemoje numatytos rekomendacinės zonos, kuriose gali kurtis prekybos centrai, – atsakė „Šiaulių kraštui“ V. Statkus. – Šiose zonose jokio ypatingo derinimo nereikia: pateiki pasiūlymą ir stataisi, o noras kitur statytis gali būti ir neįgyvendintas, jeigu nesusiderins.“
Kur draudžiama?
Naujų prekybos centrų statyba draudžiama tik miesto istoriniame centre. Šios zonos, kuri schemoje žymima pilkai, ašis yra Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaras – nuo Draugystės prospekto iki Žemaitės gatvės, o bulvaro prieigose ji yra ribojama Aušros alėjos ir Vytauto gatvės.
Plius šios centro zonos „pozonis“, kuriame galioja toks pat draudimas, yra Vilniaus gatvės tąsa nuo Žemaitės iki M. Valančiaus gatvės – su čia jau esamais prekybos centrais ir turgaviete.
„Šioje istorinio centro zonoje prioritetas atiduodamas mažoms parduotuvėms – iki 1 000 kvadratinių metrų ploto, – pabrėžė „Šiaulių kraštui“ V. Statkus. – Statyti naujų prekybos centrų čia negalima, bet galima atnaujinti pastatus su esamomis parduotuvėmis ar pritaikyti pastatus mažoms parduotuvėmis, neplečiant nei pastato ploto, nei aukštingumo.“
Taip pat nustatyta, jog prekybos objekto atsiradimas kultūros paveldo objekte ir jo teritorijoje galimas tik nepažeidžiant nustatytų paveldosaugos reikalavimų, atlikus privalomuosius tyrimus ir projektinius pasiūlymus suderinus su paveldosaugininkais.
Šiaulių oro uosto, miškų, atskirųjų želdynų, bendro naudojimo ir saugomose teritorijose, kurios patenka į apibrėžtas zonas ir kurios nėra šioms zonoms priskirtos, prekybos centrų statyba negalima.
Abejonių lieka
Miesto Tarybos narei Danguolei Martinkienei užkliuvo, kodėl iš PC zonos „iškirptas kvadratėlis“ Purienų gatvėje?
„Dar prieš metus girdėjau, jog ten norėjo ateiti vienas Latvijos prekybos centras, bet leidimo negavo, – pasidalijo su „Šiaulių kraštu“ politikė. – Klausėme, kodėl tos zonos ribos taip keistai nubraižytos, kodėl palei gatvę brėžiama ne ištisinė, o „iškąsta“ linija? Neva ten gyvenamieji namai suplanuoti – bet palei kelią dar sočiai vietos.“
Ji pastebėjo, jog ir prie Ginkūnų sankryžos „kažkaip keistai“ zona nubrėžta: „Gavome iš rengėjų atsakymą – kaip Savivaldybė užsakė, taip nubrėžėme.“
Politikė abejoja, ar iš tiesų gyventojai, kurių sklypai ribojasi su PC zonomis, buvo su schema supažindinti. Žinanti, kad vienas savininkas, kurio sklypas ribojasi su PC zona prie Ginkūnų sankryžos, Tarybos nariams jau skambino ir tikino, jog nebuvo informuotas apie jokį prekybos centrą.
„Suglumau, kai iš rengėjos išgirdome, jog didieji prekybos centrai gali būti statomi ir už apibrėžtos zonos ribos, – sakė D. Martinkienė. – Kam tada schema reikalinga?“
Ji svarsto, jog versle būdamas žiūri į patvirtintą schemą, matai nubrėžtas zonas ir žinai, kad čia tau bus žalia šviesa. O jeigu galima ir už zonos ribų statytis, tai „greičiausiai viskas priklausys nuo to, kaip į tai pasižiūrės Savivaldybės administracija – tas, kas duoda leidimus statyti“.
„Kiek iš viso Šiauliuose reikia didžiųjų centrų?“ – retoriškai klausė politikė.
Pamiršo Rėkyvą
Miesto Tarybos narys Gedeminas Vyšniauskas atkreipė dėmesį į Rėkyvos situaciją. Čia daugėja gyventojų, bus rekonstruojama Bačiūnų gatvė, o prekybos centrų statyti nenumatyta.
Jam taip pat kelia abejonių patikinimai esą, jeigu čia atsiras statytojas, tai gaus ir leidimą statytis.
„Šakėmis ant vandens ta schema nubraižyta, – teigė „Šiaulių kraštui“ politikas. – Žinant mūsų uolų biurokratinį aparatą, tai bus taip: atsivers schemą, nėra zonos – ir viso gero verslininkui pasakys.“
Paprašęs, kad nors protokoline tvarka atsirastų nuostata, jog Rėkyvoje bus sprendžiamas prekybos centrų statybos klausimas.
Jo nuomone, nereikia verslo riboti, tik konkurencija kainas galinti sureguliuoti.
„Lidl“ atėjimas, pavyzdžiui, turėjo įtakos kitų centrų kainoms, – mano politikas. – O pas mus kainos yra per didelės – didesnės negu pasaulinės, pats tuo įsitikinau: nuvažiavęs į Ameriką net amo netekau pamatęs, jog „Adidas“ batai kainuoja tik 20 dolerių, „Lewis“ džinsai – 12 dolerių.“
Skaičiai ir faktai
Schemos rengėjai nurodo, jog Šiauliuose yra 6 didieji prekybos centrai (per 10 tūkstančių kv. m ploto), 28 prekybos centrai (per 3 tūkstančių kv. m), 34 prekybos įmonės (per 1 000 kv.m).
Penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose prekybos centrų plotas, tenkantis 1 000 gyventojų, yra 2–3 kartus didesnis nei bendras šalies rodiklis, kuris sudaro apie 360 kvadratinių metrų.
Šiauliai iš didžiųjų miestų pirmauja.
Šiauliuose šis rodiklis sudaro 1 065 kv. m, Klaipėdoje – 1 059 kv. m, Vilniuje ir Kaune – apie 800 kv. m, Panevėžyje – apie 600 kv. metrų.
UAB „Geometra“ ir UAB „Ober Haus“ duomenys (2016 m. IV ketv.)
Šalia „Akropolio“ pastatytas „Lidl“ prekybos centras padidino prekybininkų konkurenciją ir atnešė mažesnių kainų.
Tilžės gatvė labiausiai apkrauta prekybos centrų – ir toliau čia bus galima didžiųjų prekybos centrų statyba.
Savivaldybės vizualizacija, PC išdėstymo schema
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvare žalia šviesa uždegama mažoms parduotuvėms, o rekonstruoti esamas bus galima tik neplečiant pastatų ploto ir aukštingumo.
Virgilijus Statkus, Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento direktorius, sako, jog prekybos centrų zonos yra rekomendacinės.
