
Naujausios
Prievarta sveikas nebūsi
Nors viešai deklaruojama, esą būtina tikrintis sveikatą, tokie patikrinimai greičiau yra išimtis nei taisyklė. Prastai veikia ir priverstinė profilaktika, kai tenka ją atlikti kur nors įsidarbinus. Pro pirštus į sveikatą žiūri tiek pats darbuotojas, tiek jo apžiūrą atliekantis gydytojas, pasidavęs paciento vangumui ir pasirašęs medicinos knygelėje be jokios apžiūros, rašo "Vakaro žinios".
![]() |
Į sveikatos patikrą žiūrima pro pirštus ELTA nuotr. |
Skirtingi kriterijai
Paprasta procedūra, tokia kaip sveikatos patikra, sukelia rūpesčių tiek darbuotojui, tiek jo darbdaviui. Pastarąjį Darbo kodeksas įpareigoja suteikti laisvą dieną, kuri turi būti apmokėta iš darbdavio kišenės, o darbuotojui tenka kelias valandas stumdytis eilėse, kol galų gale pasiekiamas vizito tikslas. Todėl didžioji dalis besitikrinančiųjų, bandydami išvengti laiko gaišaties, paprasčiausiai susitaria su šeimos gydytoju, kad šis pro pirštus pasižiūrėtų į privalomą patikrą.
Dar daugiau painiavos ir nepasitenkino netobuloje sistemoje sukelia finansinis aspektas, mat kol vieni už privalomą sveikatos patikrą moka keliasdešimt litų, kiti šią paslaugą gauna nemokamai. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiosios specialistės Guodos Šalčiūtės, privalomą sveikatos patikrą reglamentuoja šimtus lapų apimantis dokumentas, mat kiekvienai specialybei ir pareigybei yra skirtingi reikalavimai, todėl esą ir sunku paaiškinti, kodėl vieni moka, kiti ne.
„Sveikatos patikrą gali apmokėti darbdavys, pats darbuotojas arba Privalomojo sveikatos draudimo fondas. Tačiau įkainiai galioja tokie patys visoje Lietuvoje“, – situaciją aiškino Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė.
Supuvusi sistema
Aktorė, Vilniaus tarybos narė Violeta Podolskaitė atkreipė dėmesį, kad būtent chaosas sveikatos apsaugos sistemoje ir atstumia žmones rimtai prižiūrėti savo sveikatą. „Vykdau šią pareigą sąžiningai, tačiau pastebėjau, kad kolegos teatre vangiai tvarkosi šiuos reikalus. Aš tik už tai, kad žmonės tikrintųsi kokybiškai ir profesionaliai. Tačiau mūsų sistema, lyg ir darydama gera, pridaro didžiausių rūpesčių. Ilgi bandymai patekti pas specialistus, sėdėti porą valandų eilėse ir t. t. sveikatos tikrai nepriduoda“, – piktinosi aktorė.
Pasak V. Podolskaitės, visa ši situacija lyg užburtas ratas, mat formaliai į patikras žiūri ne tik pacientai, bet ir patys gydytojai. „Sistema visiškai supuvo. Jei gydytojui skirta 10 min. priimti pacientą, o jis dar turi praleisti laiko sėdėdamas prie kompiuterio, tai kaip jis dar tam pacientui skirs dėmesio? O jei gydytojas rimtai atlieka savo pareigą, už durų susidaro didžiausios eilės. Todėl pradedi manyti, kad geriau jau pats susitvarkysi su ta liga, nei eiti trintis į polikliniką“, – apie sistemos spragas kalbėjo Vilniaus tarybos narė.
Priverstinė profilaktika
Tačiau Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininko pavaduotoja Eglė Kvedaraitė stebisi atsainiu žmonių požiūriu į savo pačių sveikatą ir patvirtino pastebėjusi tendenciją, jog didžioji dalis privalomas patikras paverčia formalumu.
„Tai galima būtų pavadinti priverstine profilaktika, kai darbuotojas privalo bent kartą per metus pasitikrinti sveikatą. Juk kartais atrandamos tokios ligos, kurios nebuvo pasireiškusios jokiais simptomais. Juolab kad darbuotojui nereikia atsiprašinėti, tai yra reglamentuota, visiems aišku, ką tą dieną darbuotojas veikia. Tai tam tikras apsisaugojimas ir darbdaviui. Jei matoma kažkokia rizika sveikatos pakitimams, gal įmanoma pakeisti darbuotojo darbo pobūdį ar pagerinti darbo sąlygas“, – gerąsias patikros puses skatino pamatyti E. Kvedaraitė.
Padeda darbuotojams
Tai, kad žinios apie darbuotojo sveikatą yra naudingos ne tik jam pačiam, bet ir darbdaviui, patvirtino ir „Krasta auto“ generalinė direktorė Asta Bagdonavičienė. Tačiau verslininkė sutiko, kad tos patikros atima daug brangaus įmonės laiko. Dėl šios priežasties įmonė pati ėmėsi iniciatyvos pagreitinti ir supaprastinti procesą.
„Mes patys padedame susitvarkyti darbuotojams pažymas. Stengiamės, kad patikra būtų atlikta mūsų biure, pakviečiame reikalingus gydytojus, kiekvienam skiriame laiko ir visi sveikatą pasitikrina per vieną dieną. Žiūrint iš darbdavio pusės, tai yra labai ūkiškas dalykas. Kitu atveju turėtum darbuotojui duoti laisvą dieną, kas yra gana skausminga“, – savo įmonės praktiką pristatė A. Bagdonavičienė. Verslininkė atkreipė dėmesį, kad nauda yra abipusė, esą įmonė sutaupo laiko suteikdama darbuotojams patogumo. Paklausta, ar tokios pažymos apskritai darbdaviui reikalingos, „Krasta auto“ direktorė tikino, kad taip galima išvengti nenumatytų atvejų.
„Darbdaviui pravartu žinoti apie darbuotojo sveikatą. Jei jis dažnai serga, viskas atsisuka į priešingą pusę. Tačiau interesas turi kilti iš paties žmogaus. Jei yra sudarytos sąlygos, kiekvienas sąmoningas pilietis turėtų pats suprasti, kad vieną kartą per metus jam reikia pasitikrinti sveikatą“, – į žmonių sąmoningumą apeliavo A. Bagdonavičienė.
KOMENTARAS
![]() |
Profesorius Alvydas Laiškonis ELTA nuotr. |
Alvydas LAIŠKONIS – Kauno klinikų profesorius infektologas:
– Pati esmė, kad žmogus privalo pasitikrinti sveikatą bent kartą per metus, yra gera. Tačiau ne paslaptis, kad kartais tai tėra formalumas, kai nueinama pas šeimos gydytoją ir šis pasirašo be jokios apžiūros. Padaryti, kad tai nebūtų formalumas ir žmonės tikrai tikrintųsi, – įmanoma. Visų pirmiausia reikia suvokti, kad formalumas nenustatys ligos. O vėliau, jai progresavus, nebebus ko kaltinti. Anksčiau tikrinti sveikatą važiuodavo tiesiai į kolūkius, gamyklas, cechus. Ir ta sistema gerai funkcionavo. Nei darbdaviui buvo našta išleisti darbuotoją visai dienai procedūroms, nei darbuotojui gaišti laiką. Buvo vykdoma įvairių susirgimų profilaktika. Tikrindavo nuo tuberkuliozės, kitų sunkiai išgydomų ligų. Tai gal reikėtų grąžinti šią sistemą.
Bet kuriuo atveju patiems žmonėms turėtų rūpėti jų sveikata. Žmogaus sveikata priklauso nuo jo paties. O taip pat ir gydytojas turėtų jausti atsakomybę sąžiningai atlikti savo pareigą, o ne tik pasirašyti medicininę pažymą. Viskas priklauso tik nuo abipusio sąžiningumo.
Ugnė KUODYTĖ, zinios@vakarozinios.lt