
Naujausios
Prisimintos senosios tradicijos
Šiauliuose Žolinė minėta „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje ir Šiaulių universiteto Botanikos sode.
Botanikos sode puokštes pašventino kunigas Arūnas Jankauskis. Grojo, dainavo „Auksa žovis“, „Ašalia“, „Radvija“, Gintarė Juknaitė, „Salduvė“, „Menų šaltinis“, „Vaiguva“, veikė pelargonijų, jurginų paroda.
Renginyje dalyvavo ir svečiai iš Latvijos: Nacionalinis botanikos sodas ir augalininkystės ūkis „Bērziņi“.
Pažinti etnokultūrą buvo galima Alberto Martinaičio muzikinėse-kūrybinėse dirbtuvėlėse, į skautišką gyvenimą įtraukė Šiaulių Šv. Jurgio skautų draugovė.
Vakarop Žolinės apeigos tęsėsi Žaliūkių malūnininko sodyboje. Vakaronėje šventės dalyviai gardžiavosi rugine duona, linksminosi, žaidė, audė žolynų kilimą.
Šventinę nuotaiką kūrė Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro Raudėnų filialo ir Raudėnų mokyklos jungtinis folkloro ansamblis „Gerviki“, Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“, Kelmės kultūros centro folkloro ansamblis „Judlė“.
Žolinė – Marijos ėmimo į dangų šventė – yra susijusi su senomis liaudies tradicijomis, įprasminančiomis vasaros darbų pabaigtuves.
Tikima, kad pašventinti augalai turi magiškų galių. Šventinti grūdai įberiami į aruodus ar sėtuvę prieš pradedant sėją, o sudžiovinti žolynai laikomi už šventųjų paveikslų, kad apsaugotų nuo nelaimių ir ligų. Bitininkai žolelių įdėdavo į naują avilį, o statantys namą – į pamatus. Pašventintų žolynų negalima išmesti.
Pagal Žolinės orus galima nuspėti, koks bus ruduo. Jei diena graži, giedra, šilta, tai ir rudens orai bus malonūs.
„Šiaulių krašto“ inf.
Edvardo TAMOŠIŪNO nuotr.
Audžiamas žolynų kilimas.
Tikima, kad per Žolinę pašventinti augalai turi magiškų galių.
Žolinės dalyviai Žaliūkių malūne skanavo naujo derliaus ruginę duoną.
Žolinės šventėje dėkojama ir už naują derlių.