
Naujausios
Profesijos mokymai – nepasiturintiems
Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriuje sandėlininko profesijos šiuo metu mokosi septyni Šiaulių laikinojo apgyvendinimo tarnybos gyventojai. Prekybos ir verslo skyriaus vedėja dr. Renata Veršinskienė sako, kad pareigingesnių mokinių dar reikėtų paieškoti, ir labai tikisi, kad įgyta profesija šiems žmonėms padės atsistoti ant kojų.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Mokinių ieškojo patys
Dvi moterys ir penki vyrai 30–50 metų amžiaus mokslus Prekybos ir verslo skyriuje pradėjo rugpjūčio pradžioje, o baigs prieš Kalėdas. Dabar mokiniai kiekvieną dieną kremta teoriją, o netrukus prasidės praktinės pamokos, vėliau – praktika įmonėse.
Šiaulių profesinis rengimo centras yra vienas iš jungtinės sutarties partnerių su Socialinės integracijos centru, pagal kurių projektą Prekybos ir verslo skyrius įsipareigojo apmokyti 15 žmonių. Tačiau mokinius teko susirasti pačiai mokyklai.
Kilo mintis kreiptis ten, kur yra daugiausiai žmonių, reikalingų pagalbos. Pasikalbėti su Laikinojo apgyvendinimo tarnybos (buvę Nakvynės namai) gyventojais padėjo šios tarnybos socialinė darbuotoja.
Vieni iš pakviestųjų yra baigę dvylika, kiti – devynias ar dešimt klasių. Pasak R. Veršinskienės, įtikinti įgyti profesiją lengviau sekėsi tuos, kurie turi vidurinį išsilavinimą.
Iš mokytis pakviestų žmonių, tik vienas dar pirmą savaitę nusprendė mesti mokslus.
„Žmogus tiesiog pabūgo, kad nesugebės, kai prasidės darbas su įrengimais ir įranga“, – pasakoja R. Veršinskienė.
Kiti mokiniai, pasak vedėjos, stropiai lanko pamokas, yra labai pareigingi, visada iš anksto praneša, jei negalės atvykti į pamoką. Ir mokymo priemones, net paprastą sąsiuvinį ar pieštuką, šie žmonės kur kas labiau vertina ir brangina.
Prekybos ir verslo skyriaus iniciatyva šie mokiniai gauna nemokamus pietus.
Mėgstamiausia pamoka – informatika
Mokyti sandėlininko profesijos suaugusiuosius pasirinkta neatsitiktinai. Prieš tai buvo domimasi, kokių darbuotojų darbo rinkoje šiuo metu reikia labiausiai. Skyriaus vedėja tikisi, kad bent dalis mokinių liks dirbti įmonėse, kuriose atliks praktiką.
Mokiniai mokosi dirbti apskaitos buhalterinėmis programomis, darbo kompiuteriu, sandėlio organizacinių darbų.
Vedėja sako, kad prieš ateidami į mokymus ne visi mokėjo naudotis kompiuteriu, todėl dabar jiems informatika yra pati įdomiausia pamoka. Kartais net lieka po pamokų, kad galėtų pasinaudoti kompiuteriu.
Reikia kitokio bendravimo
R. Veršinskienė sako, kad susidūrus su šiais žmonėmis pasikeitė ir jos pačios, ir kitų skyriaus darbuotojų nuomonė.
„Tai – žmonės, kurie susiklosčius tam tikroms nepalankioms aplinkybėms atsidūrė ten, kur yra, tačiau jais patikėjus ir normaliai bendraujant galima pasiekti labai gerų rezultatų“, – įsitikinusi vedėja.
Bendraudama su Nakvynės namų gyventojais R. Veršinskienė pastebėjo, kad neretai jie jaučiasi užguiti, nepasitiki savimi. Greičiausiai tam įtakos turi aplinka, kurioje gyvena, žmonės, su kuriais tenka susidurti, bendrauti. Ne paslaptis, kad dažnai apie šiuos žmones daugelis turi išankstinę nuomonę, taip pat ir darbdaviai.
„Su tokiais socialiai pažeistais žmonėmis turėtume bendrauti kitaip, jautriau, tada galbūt situacija būtų kitokia. Šie žmonės tikrai gali ir nori dirbti“, – įsitikinusi R. Veršinskienė.
Kai baigs mokymus ši žmonių grupė, planuojama surinkti dar vieną – labiau moterišką, ir mokyti virėjo amato. Mat virėjų darbo rinkoje taip pat labai trūksta.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Prekybos ir verslo skyriaus vedėja dr. Renata Veršinskienė įsitikinusi, kad pašalpas gaunančių žmonių gerokai sumažėtų, jeigu visuomenė atsikratytų išankstinių nuostatų ir patikėtų žmonėmis.