Programa dėl vėžio patikros veikia, bet ja pasinaudoja mažiau moterų nei galėtų

Programa dėl vėžio patikros veikia, bet ja pasinaudoja mažiau moterų nei galėtų

Programa dėl vėžio patikros veikia, bet ja pasinaudoja mažiau moterų nei galėtų

Kovą vykusiame pirmajame šįmet Gimdos kaklelio vėžio patikros programos koordinacinio komiteto posėdyje konstatuota, jog turėdamos galimybę pagal programą kas 3 metus nemokamai pasitikrinti sveikatą, tuo pasinaudoja tik kiek daugiau nei pusė 25-60 amžiaus šalies moterų. Liepos 1-ąją sukaks 9 metai, kai ši programa mūsų šalyje veikia.

Gimdos kaklelio vėžio patikros programos koordinacinio komiteto, Europos onkoginekologų draugijos narė, laikinoji Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos-ginekologijos klinikos onkologinės ginekologijos sektoriaus vadovė profesorė Daiva Vaitkienė ELTA nuotr.

„Viena silpnesnių programos įgyvendinimo vietų – negebėjimas tinkamai organizuoti moterų pakvietimo tikrintis. Taip yra iš dalies ir todėl, kad Lietuva iki šiol neturi vienos įstaigos, kuri koordinuotų šią bei kitas sveikatos programas“, – interviu naujienų agentūrai ELTA sakė Gimdos kaklelio vėžio patikros programos koordinacinio komiteto, Europos onkoginekologų draugijos narė, laikinoji Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos-ginekologijos klinikos onkologinės ginekologijos sektoriaus vadovė profesorė Daiva Vaitkienė.

– Gal visai pakanka, kad programa būtų sėkmingai įgyvendinama jos koordinavimui sveikatos apsaugos ministro sudaryto bei visuomeniniais pagrindais dirbančio komiteto?

– Mano bei kolegų nuomone, rezultatai būtų geresni, jeigu prie ministerijos įkurta įstaiga ar kokia kita institucija rūpintųsi visų programų įgyvendinimo reikalais – finansavimu, tikrintų patikros kokybę, žodžiu, garantuotų sklandų visų programą įgyvendinančių grandžių darbą. Nacionalinė sveikatos taryba drauge su ministerija turėtų formuoti sveikatos politiką. Ne tik dėl gimdos kaklelio vėžio patikros.

Dabar atrodo viskas maždaug taip: kas finansuoja, tas ir muziką užsako. Ligonių kasos tikrai daro gerą darbą, be jų lėšų programa nebūtų vykusi. Bet tik Lietuvoje ir Bulgarijoje programos įgyvendinimo sąlygas diktuoja ligonių kasos.

Reikia atvirai pripažinti, jog pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms (PSPC) skiriamos lėšos programos įgyvendinimui (moterų pakvietimui, tyrimo paėmimui ir moters informavimui apie tyrimo rezultatą) yra nedidelės. Taigi šioms įstaigoms tarsi ir neapsimoka kviesti kuo daugiau moterų tikrintis dėl gimdos kaklelio vėžio. Informacijos viešoje erdvėje, kaip įsitikinome, nepakanka. Ligonių kasos negali tam skirti pinigų, nes jos moka tik už suteiktas sveikatos priežiūros, gydymo paslaugas. Juolab Valstybinė ligonių kasa tikrai nekontoliuoja, kaip tikrinant moters sveikatą buvo paimtas tepinėlis arba kaip dirba laboratorija.

– Tai nejaugi laboratorija nesuinteresuota dirbti kokybiškai?

– Negalėtume to patvirtinti, bet pagal programą pasitikrinusių moterų gauti iš laboratorijų atsakymai neretai būna su įrašu „be patologijos“, o gydytojai vėliau vistik nustato tą patologiją. Kartais, deja, nustato pavėluotai. Tokių nesėkmių priežastis gali būti kokybės stoka įvairiose grandyse: nuo tepinėlio paėmimo iki ištyrimo. Čia svabu ir priemonės, kuriomis imamas tyrimas, kaip jis paruošiamas tyrimui, kaip tiriamas, kokia tiriančiojo patirtis patikros srityje. Klaidų pasitaiko nuo 30 iki 70 proc., norėtųsi, kad jų būtų kuo mažiau.

Norėtųsi ir aktyvesnio šeimos gydytojų, ginekologų darbo pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Retas kuris gydytojas įtikina maždaug pusę savo pacienčių dalyvauti nemokamoje patikros programoje, sumanytoje ne dėl statistikos ar ko nors kito, bet dėl jų geresnės sveikatos.

– Programa leidžia moterims nemokama patikra pasinaudoti kas trejus metus, bet – ne visoms. Ar tai reiškia, kad vyresnėms nei 60 metų moterims gimdos kaklelio vėžys jau nebekelia grėsmės?

– Atvirai sakant, amžiaus ribos nustatymas tokiu atveju yra ne kas kita kaip socialinė neteisybė. Iš tikrųjų vyresnės nei 60 metų amžiaus moterys į progamą nepakliūva ir nemokamai netikrinamos. Dargi, derėtų pridurti, kad daugumai jų net į galvą neateina dalį savo gal menkos pensijos pinigų skirti pasitikrinti sveikatai. Juolab kai nieko neskauda.

Gimdos kaklelio vėžys iš tikųjų gali smogti iš pasalų. Klinikoje neretai turime atvejų, kai rimto gydymo dėl gimdos kaklelio vėžio prireikia garbaus amžiaus moterims, kurių dauguma ne vienus metus net neįtarė galinčios tokia liga susirgti. Nes, kaip pasakoja, jos jau yra palaidojusios savo vyrus, lytinio gyvenimo negyvena 10 ar daugiau metų. Deja, ne tai nulemia ligą. Tad pasitikrinti būtina netgi ne kas trejus, bet kasmet. Tai tikrai atsieina pigiau nei gydytis, ypač, jei pavėlavai gydymą pradėti. Be to, skaudžių išgyvenimų mažiau būna, kai laiku apie ligą sužinai ir nepavėluoji imtis reikalingų priemonių.

– Kiek gi kainuoja pasitikrinti, ar tai turėtų kasmet daryti ir į nemokamą patikros programą patenkančios moterys?

– Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, dėl gimdos kaklelio vėžio prevencijos yra atliekamas tikslesnis tyrimas – skystųjų terpių citologija. Tai – patikimesnis tyrimo būdas, gali kainuoti apie 100 Lt. priklausomai nuo įstaigos, kuri tiria, nustatytų kainų. Įprastinis citologinis tyrimas yra pigesnis.

Skystųjų terpių citologijos pliusas dar yra tai, kad iš tos pačios medžiagos laboatorija gali nustatyti, ar moteris užsikrėtusi didelės onkologinės rizikos žmogaus papilomos virusu. Beje, Jungtinėje Karalystėje šis tyrimas įdiegtas į nemokamos patikros programą. Panašiai tikrinamos moterys ir Amerikoje.

Lietuva ne tokia turtinga, bet mūsų moterys, kai suserga, ne tiek sumokėtų, kiek joms kainuoja tyrimas, kad tik nebūtų tos problemos. Todėl daug kas iš gydytojų rekomenduoja būtent skystųjų terpių citologiją, kaip geresnę galimybę išsitirti.

– Minėjot, kad tik dalis Lietuvos moterų pasinaudoja nemokamos patikros programos galimybėmis, tuomet gal susitaupo valstybė lėšų, kurias galėtų „permesti“ vyresnio amžiaus moterų sveikatos nemokamam ištyrimui?

– Deja, kad ir susitaupo, niekur jų negali „permesti“. Programos pinigai – apie 6,5 mln. Lt kasmet įsisavinami tik iš dalies – maždaug 4–5 mln. Lt. Naujų tyrimų įsileisti į programą negalima, tai draudžia Valstybinės ligonių kasos taisyklės. Likę pinigai perduodami kitoms programoms, kuriomis gal efektyviau Lietuvos piliečiai pasinaudoja nei Gimdos kaklelio vėžio patikros programa.

Pernai, pavyzdžiui, pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio buvo pakviesta 200 tūkstančių moterų, atvyko – 125 tūkstančiai. Maždaug tūkstančiui jų pagal tepinėlį nustatyta ikivėžinių pakitimų. Tai reiškia, kad pradėjus laiku taikyti atitinkamą gydymą, vėžiu tos moterys nesusirgs. Per metus Lietuvoje Gimdos kaklelio vėžio atvejų nustatoma maždaug pusei tūkstančio moterų.

– Kaip atrodo situacija vertinant visą Gimdos kaklelio vėžio patikros programos veikimo Lietuvoje laikotarpį?

– Kadangi programa tebevyksta, tikslių galutinių duomenų dar nėra. Tačiau galima pasakyti, kad per 9 metus, kai ji veikia, vėžio nesumažėjo. Tiesa, kartu tai rodo, kad programa gerai veikia, nes dabar daugiau nei anksčiau (kas labai svarbu) išaiškinama vėžio atvejų (skaičiuojant 100 tūkstančių gyventojų). To ir buvo siekiama šia programa.

Džiugesnė žinia ta, kad ryškiai sumažėjo mirtingumas dėl gimdos kaklelio vėžio.

Labai reikšmingai padaugėjo per programinius patikrinimus nustatomų ikivėžinių ligų atvejų. Ikivėžinių būklių nustatoma 1,5 karto daugiau nei invazinio vėžio. Ikivėžiniai pokyčiai iki 100 procentų yra pagydomi. Vadinasi, programa tikrai veikia.

ELTA