Naujausios
Projektas: verslo centras + savivaldybė
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pastato pašonėje, buvusios kepyklos vietoje, gali išdygti verslo centras. Projekto sumanytojai siūlo savivaldybei tapti jo dalininke ir leisti sujungti esamą savivaldybės pastatą su naujuoju bei užstatyti dalį valstybinio sklypo. Užsimenama apie dar vieną koncesiją su savvaldybe.
Marina OSTAPENKO
marina@skrastas.lt
Nori gražesnio vaizdo
Šiaulių savivaldybės prieigose, pačiame miesto centre, Trakų gatvėje esančių senosios duonos kepyklos pastatų savininkas — pagrindinis „Šiaulių duonos“ ir “Šiaulių grūdų“ akcininkas Algimantas Marazas. “Šiaulių kraštui“ verslininkas sakė, kad dauguma tenykščių pastatų stovi be langų, durų, neretai tampa benamių nakvynės vieta, mat nenaudojami jau apie penkerius metus.
Minėtoje teritorijoje tebeveikia tik „Pieno baras“ ir “Šiaulių duonos“ konditerijos gaminių skyrius, kita įmonės gamyba perkelta į toliau nuo miesto centro esančias patalpas.
Kodėl nestato verslo centro vien savo teritorijoje, o siūlo projektą, kuriame pastatai užimtų ir dalį valstybinio sklypo?
„Noriu, kad bendras Vasario 16-osios ir Trakų gatvių kampo vaizdas būtų gražesnis. Pagrindinė kliūtis projektui — kaip suderinti savivaldybės ir privatų kapitalą. Gal galėtų būti taikomas koncesijos principas, o gal bus naujai priimtas mums palankus mainų įstatymas“, — svarsto A. Marazas.
Kaip būtų, jeigu būtų
Algimantas Marazas aiškina, kad pagal panevėžiečio architekto Vido Stankevičiaus sukurtą projektą, sujungsiantį verslo centrą su savivaldybe, būtų įrengta 11865 kvadratinių metrų nuomojamo ploto. Projektas pareikalautų apie 50 milijonų litų investicijų.
Trijų-keturių aukštų pastatai būtų statomi prie Trakų gatvės ir ant Vasario 16-osios — Trakų gatvių kampo. Atsižvelgiant į pernai metų miesto bendrojo plano koncepcijos nurodymą išlaikyti esamą Šiaulių senamiesčio foninį aukštingumą, saugoti susiklosčiusią erdvinę struktūrą ir gatvių tinklą, pastebėjimą, kad senamiesčio teritorijoje negali būti aukštybinių, tai yra aukštesnių nei 30 metrų, daugiau nei devynių aukštų paprastų, pagrindinis verslo centro komercinių biurų pastatas numatytas septynių aukštų.
„Tai yra apie 27 metrus, daugmaž siektų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios stogo vidurį, tad jos tikrai neužgožtų“, — tikina A. Marazas.
Verslininko planuose — ir verslo centro požeminė aikštelė, skirta 184 automobiliams, dar viena antžeminė — 44 automobiliams. Jo manymu, tai išspręstų parkavimo problemą šioje Šiaulių centro vietoje.
Paklaustas, kaip pasiskirstytų savivaldybei ir komercinėms reikmėms skirtos patalpos, A. Marazas minėjo, kad miesto savivaldybė savo reikmėms galėtų naudoti ketvirtadalį naujų patalpų. Verslininko manymu, tai leistų į vieną vietą sukelti visus šiuo metu skirtingose miesto vietose esančius savivaldybės skyrius.
„Pavyzdžiui, pirmas pastatų aukštas galėtų būti komercinis, skirtas bankams, juridines ar kitokias paslaugas teikiančioms įmonėms. Administracinėms (savivaldybės) patalpoms skirti antras ir trečias aukštai turėtų būti atskirti nuo pirmo, kad ten bet kas nepatektų. Ketvirtame Trakų gatvėje numatyto pastato aukšte, taip pat galėtų būti administracinės patalpos“, — savo sumanymą aiškino verslininkas.
Komercija supinama su miesto valdžia
Šiaulių savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja statybai ir architektūrai Rasa Budrytė linkusi nepritarti verslo centro sujungimui su savivaldybės pastatu: „Idėja statyti komercinės paskirties objektą buvusios duonos kepyklos teritorijoje iš esmės yra gera, tačiau tik šioje teritorijoje, nesujungiant verslo centro su savivaldybe. Sujungimo atveju būtų sumaišytos skirtingos savivaldybės ir komercinių biurų funkcijos, mano manymu, tai nėra tinkama. Kaip ir tai, kad pirmi pastatų aukštai būtų skirti komercijai, o savivaldybės darbuotojai “ištremti“ į antrus-trečius“.
Meras jau atsargesnis
Sausio pradžioje šalies verslo dienraščiui Šiaulių miesto meras Genadijus Mikšys tvirtino, kad Algimanto Marazo pasiūlymas sujungti verslo centrą su savivaldybės pastatu yra geras, mat statiniai, kurie supa savivaldybę, iš tiesų nėra labai gražūs, o pati savivaldybė niekuomet neras tiek lėšų, kad viską galėtų sutvarkyti.
Dabar „Šiaulių krašto“ pakalbintas meras buvo atsargesnis, taip pat užsiminė apie bendrojo miesto plano svarstymą, juridinio privataus kapitalo ir savivaldybės projekto įgyvendinimo pagrindo trūkumą.
„Kol kas tai — “žalia medžiaga“, verslininko idėja, kuri nežinia ar bus įgyvendinta. Turime minčių, kad būtų patogu visus savivaldybės skyrius sukelti į vieną vietą , tačiau kaip ten bus, nenorėčiau spėlioti“, — sakė meras.
Nuomonės
Savivaldybės privatizavimas
Šarūnas Sabaliauskas, šiaulietis architektas:
— Jei būtų įgyvendintas šis verslo centro, sujungto su miesto savivaldybės pastatu, projektas, tai būtų labai gražus savivaldybės pastato privatizavimas. Komerciškai naudingus pirmus aukštus verslininkai pasiliks sau, o antrus, trečius ir ketvirtus, komerciškai nenaudingus — atiduos savivaldybei.
Septynių aukštų komercinis pastatas, žinoma, yra per didelis, tačiau tai — daug mažesnė problema nei savivaldybės nuosavybės perėmimas. Juk galima užstatyti ne savivaldybės teritoriją, daug realiau iškelti šalia esančią gaisrinę ir kažką statyti jos teritorijoje.
Ar norėtumėte, kad Jūsų kaimynai, remontuodami savo butą, dėl to, kad jiems trūksta vietos, Jūsų būto teritorijoje pastatytų spintą ir aiškintų, kad Jums nuo to bus tik geriau ir patogiau?.. Čia tas pats variantas.
Bet koks judesys yra geras
Darius Jakubauskas, Šiaulių architektas:
— Bet koks judesys šioje vietoje (senosios kepyklos teritorijoje — aut. pastaba) yra geras. Manau, kad gamykloms, pavyzdžiui, minėtai kepyklai ar „Verpstui“ miesto centre — ne vieta.
Nepagarba savivaldybei
Algis Vyšniūnas, profesorius, VGTU architektūros fakulteto Urbanistikos katedros vedėjas, Šiaulių bendrojo plano koncepcijos dalies autorius:
— Šiauliuose pastatė prekybos centrą, kuriame verslininkai „išskyrė“ kelis kambariukus autobusų stočiai. Verslo centro projektas — tai kažkas panašaus, tik šiuo atveju atrodo, kad tie keli kambariukai bus skiriami savivaldybei. Jeigu savivaldybė savęs negerbia, ką čia bekalbėti.
IŠNAŠA: „
STATYBOS: A. Marazas sako, kad statybos, jei projektas bus patvirtintas, galėtų prasidėti ne anksčiau kaip po metų, truktų apie dvejus metus.
AUKŠTIS: Aukščiausias, septynių aukštų, 27 metrų verslo centro komercinių biurų pastatas siektų Šv. Petro ir Povilo bažnyčios stogo vidurį.
VIZIJA: Verslo centro, Trakų ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje vizija.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
ABEJONĖS: Miesto meras Genadijus Mikšys sako, kad kol kas tėra verslininko idėja, kuri nežinia, ar bus įgyvendinta. Šiaulių savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotoja statybai ir architektūrai Rasa Budrytė mano, kad neverta sujungi verslo centro su savivaldybe.
Redakcijos archyvo nuotr.
