Psi­cho­te­ra­pijos pa­gal­ba – psi­chot­rau­mą pa­ty­ru­siems pa­cien­tams

Psi­cho­te­ra­pijos pa­gal­ba – psi­chot­rau­mą pa­ty­ru­siems pa­cien­tams

Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės Psi­chiat­ri­jos kli­ni­kos spe­cia­lis­tai nuo ko­vo 1 die­nos pra­dė­jo teik­ti ne­mo­ka­mą am­bu­la­to­ri­nę psi­cho­te­ra­pijos pa­gal­bą psi­chot­rau­mą pa­ty­ru­siems pa­cien­tams.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Rei­ka­lin­gas šei­mos gy­dy­to­jo siun­ti­mas

Am­bu­la­to­ri­nė psi­cho­te­ra­pi­jos pa­gal­ba pa­cien­tams, tu­rin­tiems šei­mos gy­dy­to­jo siun­ti­mą psi­chiat­ro kon­sul­ta­ci­jai, yra tei­kia­ma Psi­chiat­ri­jos kli­ni­kos Kri­zių in­ter­ven­ci­jų, priė­mi­mo ir ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­re.

„Džiu­gu tai, kad pa­slau­ga yra ne­mo­ka­ma, ir yra priei­na­ma ma­žas pa­ja­mas tu­rin­tiems žmo­nėms“, – sa­ko Psi­chiat­ri­jos kli­ni­kos va­do­vė Ilo­na Pav­la­vi­čie­nė.

Anks­čiau psi­cho­te­ra­pi­jos pa­slau­ga pa­cien­tams bu­vo mo­ka­ma, ne­mo­ka­mai ji bu­vo tei­kia­ma tik pa­cien­tams, ku­rie gy­dė­si sta­cio­na­re. Pa­sak I. Pav­la­vi­čie­nės, ne vi­sa­da be­si­gy­dant sta­cio­na­re pa­kak­da­vo psi­cho­te­ra­pi­jos kon­sul­ta­ci­jų, tad išė­jęs iš li­go­ni­nės pa­cien­tas už pa­slau­gas jau tu­rė­da­vo mo­kė­ti iš sa­vo ki­še­nės, o tai ne vi­si pa­cien­tai ga­lė­da­vo sau leis­ti.

Nuo šiol psi­cho­te­ra­pi­jos pa­slau­gas bus ga­li­ma gau­ti ir ne­gu­lant į li­go­ni­nę.

„Jei­gu žmo­gus pa­ty­rė psi­chot­rau­mą, pa­gal­bos rei­kia kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją, ku­ris pa­ra­šys siun­ti­mą psi­chiat­ro kon­sul­ta­ci­jai. At­vy­kus pas mus, psi­chiat­ras pa­kon­sul­tuos ir priims spren­di­mą, kaip pa­cien­tas bus gy­do­mas to­liau “, – aiš­ki­na I. Pav­la­vi­čie­nė.

Pa­sak va­do­vės, ei­lių pa­tek­ti pas spe­cia­lis­tus nė­ra, pa­gal­bą pa­cien­tams sten­gia­ma­si su­teik­ti kuo grei­čiau.

Psi­chot­rau­mų pa­ti­ria daž­nas

Psi­chiat­ri­jos kli­ni­kos vy­riau­sio­ji slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rė Lai­mu­tė Onu­tė Mi­ke­le­vi­čie­nė sa­ko, kad Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­mi 24 su­si­ti­ki­mai su spe­cia­lis­tu per me­tus. Gy­dy­mo kur­so me­tu re­ko­men­duo­ja­mi 1–2 in­di­vi­dua­lūs ar gru­pi­niai su­si­ti­ki­mai.

„Jei žmo­gus no­ri tik psi­cho­te­ra­pi­jos pa­slau­gų, jam ga­li at­ro­dy­ti per­tek­li­nė gy­dy­to­jo psi­chiat­ro kon­sul­ta­ci­ja, ta­čiau įsta­ty­muo­se vie­na­reikš­miš­kai nu­ma­ty­ta, kad psi­cho­te­ra­pi­nį gy­dy­mą ski­ria gy­dy­to­jas psi­chiat­ras, jis taip pat kar­tą per mė­ne­sį kon­sul­tuo­ja pa­cien­tą ir ste­bi jo gi­ji­mą. Tai­gi šio da­ly­ko nie­kaip ne­ga­li­me apei­ti“, – sa­ko L. O. Mi­ke­le­vi­čie­nė.

2018 me­tais Kri­zių in­ter­ven­ci­jų, priė­mi­mo ir ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­re pa­gal­ba bu­vo su­teik­ta 390 žmo­nių. Ta­čiau po­rei­kis, pa­sak me­di­kų, yra žy­miai di­des­nis, nes į sta­cio­na­rą pa­ten­ka tik ypač sun­kūs li­go­niai.

„Kai ne­ten­ka­me ar­ti­mo žmo­gaus, dar­bo, su­ser­ga­me sun­kia li­ga, iš­si­ski­ria­me ar pa­ti­ria­me ki­tą psi­chot­rau­mą, vi­si mes pa­ten­ka­me į di­des­nę ar ma­žes­nę kri­zę. Da­lis žmo­nių iš to­kios si­tua­ci­jos pa­tys ar su ar­ti­mų­jų pa­gal­ba ga­li išei­ti, o ki­ti – ne. Me­di­ka­men­tais nuo kri­zės ne­pa­gy­dy­si, rei­ka­lin­ga psi­cho­te­ra­peu­to pa­gal­ba, ku­ris pa­de­da žmo­gui iš­gy­ven­ti kri­zę“, – sa­ko Dan­guo­lė Ak­ra­mie­nė, Kri­zių in­ter­ven­ci­jų, priė­mi­mo ir ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ro lai­ki­no­ji ve­dė­ja.

Pa­sak gy­dy­to­jos, kiek rei­kia su­si­ti­ki­mų su psi­cho­te­ra­peu­tu (in­di­vi­dua­lių ar gru­pi­nių), pri­klau­so nuo kri­zės sun­ku­mo: ga­li už­tek­ti ir vie­no, dvie­jų, o ga­li rei­kė­ti ir 10–12 su­si­ti­ki­mų kur­so ir dar pa­lai­ko­mo­sios psi­cho­te­ra­pi­jos (vie­nas su­si­ti­ki­mas per mė­ne­sį).

Ga­li­ma gy­dy­tis ir ano­ni­miš­kai

D. Ak­ra­mie­nė sa­ko, kad vis dar ne­ma­žai žmo­nių bi­jo kreip­tis į psi­chiat­rus, bai­mi­na­si, kad „įra­šas“ ap­ri­bos kai ku­rias gy­ve­ni­mo sri­tis.

„Nors vi­suo­me­nės po­žiū­ris į psi­chiat­ri­ją kei­čia­si, ta­čiau ste­reo­ti­pai te­beeg­zis­tuo­ja, to­dėl ir sa­vi­žu­dy­bių tiek daug“, – sa­ko gy­dy­to­ja.

L. O. Mi­ke­le­vi­čie­nė at­krei­pia dė­me­sį, kad ser­gant tam tik­ro­mis psi­chi­kos li­go­mis, pa­cien­tas ga­li bū­ti gy­do­mas ir ano­ni­miš­kai, ta­čiau už gy­dy­mą ten­ka su­si­mo­kė­ti.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Iš kai­rės: Psi­chiat­ri­jos kli­ni­kos va­do­vė Ilo­na Pav­la­vi­čie­nė, vy­riau­sio­ji slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rė Lai­mu­tė Onu­tė Mi­ke­le­vi­čie­nė ir Dan­guo­lė Ak­ra­mie­nė, Kri­zių in­ter­ven­ci­jų, priė­mi­mo ir ko­mu­ni­ka­ci­jų cent­ro lai­ki­no­ji ve­dė­ja, pri­sta­tė nuo ko­vo 1 die­nos kli­ni­ko­je tei­kia­mas ne­mo­ka­mas am­bu­la­to­ri­nes psi­cho­te­ra­pi­jos pa­slau­gas.