
Naujausios
Pusė Šiaulių sporto mokyklų – be vadovų
Šiaulių mieste nuolatinių vadovų neturi net keturios iš aštuonių sporto mokyklų. Bet Savivaldybė vadovų konkursų neskelbia, esą neaišku, pagal kokius teisės aktus – švietimo ar sporto – reikia skelbti? Net meras dėl to susivėlė atleisdamas vieną iš direktorių, ir yra apskųstas teismui.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Lakstys per dvi mokyklas
Miesto Taryboje klausimas dėl sporto mokyklų vadovų iškilo, svarstant, ką skirti plaukimo mokyklos „Delfinas“ laikinuoju direktoriumi.
Politikams antrą kartą teko prie šio klausimo grįžti. Kovo pradžioje buvo atleistas ilgametis direktorius Valerijus Belovas. Tada jo pavaduotojas ūkio reikalams buvo paskirtas laikinai eiti direktoriaus pareigas, bet po kelių savaičių jų atsisakė.
Dabar – nuo kovo 31 dienos – „Delfino“ laikinojo direktoriaus pareigos pavestos eiti Teniso mokyklos direktoriui Mindaugui Šerepkai.
M. Šerepka „Delfinui“ vadovaus 10 valandų per savaitę, kol konkurso būdu bus išrinktas naujas vadovas.
„Ar sugebės vadovauti ir Teniso mokyklai, ir „Delfinui“, kai čia dirbs tik po porą valandų?“ – klausė politikai.
Asta Lesauskienė, Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė patikino, jog sugebės, nes turi vadovo kompetencijų. Ji teikė pavyzdį, jog sėkmingai Jaunųjų technikų centrui laikinai vadovauja Jaunųjų turistų centro direktorius.
Nebežino, koks mokyklų statusas?
Iš aštuonių keturios miesto sporto mokyklos dirba su laikinaisiais vadovais. Kai kurie laikinai pareigas eina daugiau nei pusmetį ir net metus. Politikai stebėjosi, kodėl neskelbiami konkursai?
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Gytis Skurkis aiškino, jog „diskusijos vyksta, pagal kokius teisės aktus skelbti – švietimo ar sporto?“
„Ar kas nors sustabdė konkursus? Ar yra priimti tokie teisės aktai?“ – rėmė politikai. Vedėjas neneigė, jog tokių „dokumentų nėra“.
Meras Artūras Visockas tik patikino, jog „nėra žinoma, kuo remtis.“ Pats jis pateko į teisinę koliziją savo potvarkiu atleisdamas pernai vasarą Futbolo akademijos direktorių Saulių Lesnicką.
Meras gali atleisti biudžetinių įstaigų, išskyrus švietimo, vadovus. Pastaruosius skirti ir atleisti – išimtinė miesto Tarybos teisė.
Ar meras pažeidė procedūrą, ar sporto mokykla turi švietimo įstaigos statusą, dabar aiškinasi teismas, kuriam S. Lesnickas yra apskundęs savo atleidimą.
A. Visockas tik dabar prisiminė Tarybą ir bandė inicijuoti, kad ji pritartų jo potvarkiui atleisti S. Lesnicką.
„Tokį sprendimo projektą buvome gavę, – patvirtino „Šiaulių kraštui“ Tarybos narys Denis Michalenko. – Bet jis teiktas po laiko – pajuto, kad nesulauks Tarybos pritarimo ir sprendimo projekto Tarybai nebeteikė.“
Ir patys išėjo, ir skandalingai atleisti
S. Lesnicko, kaip ir V. Belovo, atleidimas buvo motyvuotas nesilaikymu Savivaldybės nustatytų sporto mokyklų teikiamų paslaugų įkainių. Tik vieną atleido Taryba, o kitą – meras.
S. Lesnickas buvo sudaręs sutartį su futbolo klubu „Šiauliai“, kuriam leido nemokamai naudotis stadionu. Bet parašą ant tos sutarties buvo padėjęs ir Savivaldybės Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas.
„Aš už tai dar 2014 metais gavau nuobaudą“, – neneigė „Šiaulių kraštui“ vedėjas.
Jis aiškino, jog Futbolo akademijos naujo direktoriaus konkurso nėra kaip skelbti, kol nesibaigė teismai dėl S. Lesnicko atleidimo.
Šiaulių krepšinio akademija „Saulė“ nuolatinio direktoriaus neturi jau daugiau nei metus – kai iš šių pareigų pasitraukė Donatas Slanina.
G. Jasiūno teigimu, naujas direktorius neskiriamas, nes vis dar svarstoma sujungti dvi krepšinio akademijas – „Saulę“ ir privačią Antano Sireikos krepšinio akademiją.
„Saulė“ turi viešosios įstaigos statusą, jos didžioji dalininkė yra Savivaldybė, likusi dalis priklauso krepšinio klubui „Šiauliai“.
„Koreguojame dabar jos įstatus plėtrai“, – sakė vedėjas.
Nuo praeitos vasaros „Atžalyno“ sporto mokykla neturi naujo direktoriaus. Buvęs vadovas išėjo į pensiją, bet liko dirbti ūkvedžiu.
G. Jasiūno teigimu, konkursai bus skelbiami, išsiaiškinus, ar sporto mokyklos laikytinos švietimo įstaigomis?
„Jeigu joms prilyginamos, pretendentai į vadovus turi laikyti Valstybės tarnybos departamento nustatytus egzaminus. Jeigu laikomos tik biudžetinėmis sporto įstaigomis, nereikia egzaminų, – aiškino skirtumus vedėjas. – Be to, švietimo įstaigų vadovų algos yra mažesnės nei sporto. Klaipėda, pavyzdžiui, skelbia konkursus kaip švietimo įstaigų vadovams ir dvejus metus niekas neateina.“
„Kūno kultūros ir sporto departamente tą klausimą keliame“, – teigė G. Jasiūnas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Krepšinio akademijai „Saulė“ antrus mokslo metus delsiama skirti direktorių – dabar Savivaldybėje svarstoma ją jungti su privačia krepšinio akademija.
Gintaras Jasiūnas, Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjas: „Lietuvos mastu nebežinoma, ar sporto mokymo įstaigos – švietimo ar sporto įstaigos? Skiriasi ir konkursų sąlygos, ir vadovų darbo apmokėjimas.“