
Naujausios
Rezidentai Šiauliuose mato daugiau apleistų ligonių
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje šiuo metu praktiką atlieka devyni Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentai, vyresnieji gydytojai. Trys iš jų bei jų vadovai vakar surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo, su kokiais iššūkiais susiduria Šiauliuose, kur ateityje norėtų dirbti.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Lietuvoje – daugiau praktikos
Širdies ir kraujagyslių centro vadovė Nora Kupstytė-Krištaponė ir vyresnysis gydytojas rezidentas Ali Aldujeli į spaudos konferenciją atskubėjo po sunkios naktinės pamainos. Buvo ne vienas sunkus pacientas su širdies ritmo sutrikimu, infarktu. Darbo diena gydytojams dar nesibaigia – laukia pacientai skyriuje.
N. Kupstytė-Krištaponė kuruoja vyresniuosius kardiologijos rezidentus. Pasak gydytojos, darbas Kauno klinikose ir čia, Šiauliuose, beveik niekuo nesiskiria, sudarytos tokios pat geros sąlygos, yra visa reikalinga įranga. A. Aldujeli mato tik vieną skirtumą – čia sunkesni pacientai. „Kodėl? Gal dėl to, kad prasčiau prisižiūri, negeria vaistų?“ – svarsto rezidentas.
„Mums tikrai trūksta gydytojų kardiologų ir smagu, kad Kauno klinikos sutinka bendradarbiauti, pasitiki mumis ir nukreipia kardiologijos rezidentus mums. Tai yra didelė parama ir, sakyčiau, įvertinimas“, – sako rezidentų vadovė.
Rezidentai Šiaulių ligoninėje įgyja daug praktikos: diagnozuoja, skiria gydymą, atlieka įvairias procedūras. Beveik visuomet Širdies ir kraujagyslių centre dirba vienas ar du rezidentai.
Pasak N. Kupstytės-Krištaponės, Ali dirba kaip už tris, yra labai darbštus, energingas ir atsakingas. Turėdamas laiko dar padeda operacinėje.
Ar ne per didelis krūvis?
„Mes visi tą praėjome. Kad taptum kardiologu, reikia daug užsispyrimo, daug darbo. Tai nėra specialybė, kurią gali įgyti skaitydamas knygas ar vaikščiodamas gydytojui iš paskos. Čia – daug atsakomybės ir greitų sprendimų, nes dažniausiai tai nėra lėtinės ligos, o ūmios“, – sako rezidentų vadovė.
A. Aldujeli studijuoti į Lietuvą atvyko iš Airijos. Jo mama airė, tėtis – libanietis. Gyvena mūsų šalyje pustrečių metų. Mažiau nei per metus išmoko kalbėti ir rašyti lietuviškai, kad galėtų susikalbėti su pacientais ir pildyti ligos istorijas. Ali stebisi, kai sutinka žmonių, kurie jau daug metų gyvena Lietuvoje, bet nekalba lietuviškai.
Mediciną A. Aldujeli pradėjo studijuoti savo gimtojoje šalyje, bet pagal „Erasmus“ programą atvyko trims mėnesiams į Kauną, į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą. Jam čia taip patiko, jog nusprendė likti studijuoti Lietuvoje. Ali sako pamatęs čia didesnes galimybes įgyti praktikos, negu savo šalyje, be to, rezidentūra čia trunka trumpiau, negu Airijoje.
„Pavyzdžiui, Airijoje pirmus dvejus metus rezidentas gali tik apklausti pacientą, surinkti anamnezę, o gydyti, spręsti klinikinių situacijų negali. Čia yra truputį kitaip. Kalbamės, diskutuojam su gydytoju, kaip gydyti, ir tai labai gera patirtis“, – sako Ali.
Paklaustas, ar liks dirbti Lietuvoje, Ali juokiasi, kad dar neturėjo laiko apie tai galvoti, bet metus ar dvejus dar tikrai žada ilikti, kad įgytų daugiau patirties, nes kardiologija yra labai plati specialybė.
Pacientų dėkingumo sulaukia retai
Su ne mažesniais iššūkiais negu kardiologai susiduria ir psichiatrijos rezidentai. Šiuo metu Psichiatrijos klinikoje dirba trys rezidentės. Kasmet ligoninė sulaukia 3–4 rezidentų.
„Į ligoninę atveža psichozinius pacientus, psichomotoriškai sujaudintus. Ir tokių pacientų per budėjimą pasitaiko ne vienas ir ne du. Kyla klausimas ir dėl savo saugumo, nes pacientai būna agresyvūs, stipriai padauginę alkoholio, plūstasi, įžeidinėja, spjaudosi“, – sunkumus, su kuriais susiduria Šiaulių ligoninėje, vardija vyresnioji gydytoja rezidentė kaunietė Kristina Rosickaitė.
Ir nuolatiniai gydytojai, ir rezidentai Psichiatrijos klinikoje turi didelius krūvius. Pasak K. Rosickaitės, tai gerai, nes daugiau įgyja praktikos, daugiau turi pacientų ir savarankiškumo. Bet Psichiatrijos klinika neretai atlieka išblaivinimo įstaigos paslaugas, o taip neturėtų būti, nes tai – ne psichiatrijos sritis.
Lygindama pacientus, su kuriais susiduria Kauno klinikose, ir Šiauliuose, šiaulietė rezidentė Gintarė Žukauskaitė sako, kad čia daugiau vienišų, apleistų pacientų, daugiau pamato ir tokių pacientų, kurie psichikos ligomis serga jau daug metų.
„Čia galima labiau suvokti psichikos sutrikimo dinamiką. Pamatome pacientų, kurie, pavyzdžiui, šizofrenija serga 10–20 metų. Jie visai kitokie, negu tie, kurie susirgo neseniai. Su tokiais pacientais Kauno klinikose susitinkame retai“, – sako Gintarė.
G. Žukauskaitė atkreipia dėmesį į tai, kad Šiauliuose gana sunku prisikviesti konsultacijai kitų sričių specialistų, ypač naktį, mat psichikos ligoniai turi ir kitų (kardiologinių, vidaus organų) sutrikimų. Rezidentė svarsto, gal taip yra dėl atstumų tarp klinikų ir skyrių, o gal ir dėl kolegų požiūrio į psichiatriją.
Paklaustos, kur ateityje planuoja dirbti, rezidentės sako, kad psichiatrų trūksta visoje Lietuvoje, tad dėl darbo vietos per daug nesijaudina. Nemažai kolegų vilioja užsienis, kur ne tik galimybė daugiau uždirbti, bet ir mažesni krūviai, geresnis požiūris į rezidentą, psichologiškai palankesnė darbo aplinka.
„Per pastaruosius kelerius metus iš Kauno klinikų išvyko nemažai psichiatrų ir, reikia pasakyti, geriausių. Išvažiavo dėl perdegimo, nes krūviai labai dideli“, – sako rezidentės.
Nemažai rezidentų gana aktyviai dalyvauja Lietuvos medikų sąjūdyje. Gintarė sako, kad gal net nuo rezidentų jis ir prasidėjo. Aktyviai rezidentų darbo sąlygų gerinimo ir atlyginimų kėlimo klausimais veikia Jaunųjų psichiatrų asociacija.
Romualda Ališauskienė, Psichiatrijos klinikos I psichiatrijos skyriaus vedėja ir rezidentų vadovė, sako, kad kitų sričių specialistai sulaukia pacientų dėkingumo už suteiktą pagalbą, o psichiatrai, priešingai, – dažniausiai priešiškumo ir netgi psichologinio smurto, nes psichikos ligoniai retai suvokia savo problemą. Tai emociškai labai sunkus darbas, todėl dažni gydytojų „perdegimo“ atvejai.
Pasak gydytojos, užsienyje jau yra tokia praktika, jog ligoninėse su gydytojais, patiriančiais psichologinių sunkumų darbe, dirba psichologai. Lietuvai iki to dar toli.
„Nemažai kolegų vilioja užsienis, kur ne tik galimybė daugiau uždirbti, bet ir mažesni krūviai, geresnis požiūris į rezidentą, psichologiškai palankesnė darbo aplinka.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Ali Aldujeli studijuoti mediciną į Lietuvą atvyko prieš du su puse metų. Jį čia atviliojo galimybė įgyti daugiau praktikos.
Iš kairės: Romualda Ališauskienė, Psichiatrijos klinikos I psichiatrijos skyriaus vedėja, ir gydytojos rezidentės Kristina Rosickaitė bei Gintarė Žukauskaitė kalbėjo apie tai, kad psichiatro darbas nelengvas, tačiau niekada nekilo mintis atsisakyti pasirinkto kelio.