
Naujausios
Rinkimų komitetuose – ir šeimos, ir garbės piliečiai
Savivaldos rinkimuose per visą šalį registravosi dalyvauti beveik šimtas visuomeninių rinkimų komitetų. Šiauliuose – keturi. Tarp komitetų narių – ir miesto garbės piliečiai, ir menininkai, ir atskilėliai nuo partijų, ir teistas už korupcinius nusikaltimus buvęs politikas. Kad reikiamo skaičiaus nepritrūktų, į komitetus einama ir šeimomis.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
VRK jau surikiuoti
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį iki vakaro baigė registruoti visuomeninius rinkimų komitetus, kurie kels savo kandidatus į savivaldybių tarybas ir merus. VRK skelbia, jog 48 šalies savivaldybėse registruoti 97 visuomeniniai rinkimų komitetai, jų narių yra 6 704.
Šiaulių apskrityje iš septynių savivaldybių tik trijose sudaryti rinkimų komitetai: Šiaulių miesto, Kelmės rajono ir Radviliškio rajono.
Kelmės rajone registravosi du komitetai: vienas pasivadino „Kviečiu aš tautą Kelmės krašte“, kitas – „Už vieningą Kelmę“. Pastarąjį subūrė nuo „valstiečių“ atskilęs rajono vicemeras Albertas Brazas.
Radviliškio rajone susibūrė trys visuomeniniai rinkimų komitetai: „Mes esame Kitokie“, „Už geresnį gyvenimą visiems“ ir „Vardan žmogaus“. Komiteto „Vardan žmogaus“ koordinatoriumi įsivardijo savivaldybininkas Romas Kalvaitis, Baisogalos seniūnas.
Šiauliuose sudaryti keturi visuomeniniai rinkimų komitetai: „Artūro Visocko sąrašas „Dirbame miestui“ (77 nariai), „Kviečiu aš tautą“ ( 63 nariai), „ŠNVOK – čia ir dabar!“ (71 ) ir „Valerijaus Simulik judėjimas „Už Šiaulius“ (99 nariai).
Su senu pavadinimu
Šiauliuose antrą kartą rinkimuose dalyvaus mero A. Visocko ir Seimo nario V. Simulik suburti visuomeniniai rinkimų komitetai. Per praeitus rinkimus abu nurungė partijas tiesioginiuose mero rinkimuose ir kovėsi finale.
V. Simulik komitetas išlaikė senąjį pavadinimą, o A. Visocko komitetas įgijo naują, kuriame neliko žodžio „nepartinis“, o atsirado „Dirbame miestui“.
Denis Michalenko, kuris yra V. Simulik judėjimo „Už Šiaulius“ rinkimų komiteto koordinatorius, „Šiaulių kraštui“ sakė, jog daugiau nei pusė narių išliko tie patys, kaip per praeitus rinkimus, todėl VRK nereikalavo pavadinimo keisti.
Komitete yra visi jų dabartiniai Tarybos nariai. Tarp naujų komiteto narių yra ir žinomų politikų, tokių, kaip liberalus palikęs Viktoras Strups ar su „laisvaisiais piliečiais“ save siejusi Giedrė Brazlauskaitė. Pats judėjimas dabar turi 270 narių, yra prisijungęs prie Tomo Pačėso įsteigto judėjimo „Už Lietuvą“.
Su garbės piliečiais
Ernesta Daukšienė, „A. Visocko sąrašo „Dirbame Šiauliams“ koordinatorė, „Šiaulių kraštui“ komentavo, jog pavadinimas pakeistas, nes suburta nauja komanda. „Bet yra dalis narių ir iš ankstesnio komiteto“, – ji tik nežinojo, kiek. Pati pirmą kartą dalyvauja A. Visocko visuomeniniame rinkimų komitete. Dirba Savivaldybės įstaigoje – Jaunųjų gamtininkų centre yra renginių organizatorė. Tikina, jog rinkimais užsiima „laisvu laiku“.
A. Visocko komitetas pritraukė ne vieną dirbantį Savivaldybėje, jos įstaigose ar įmonėse. Tokių bus apie dešimt: nuo buvusių socdemų vicemero Domo Griškevičiaus ar Administracijos departamento direktoriaus Deivido Petrolevičiaus iki Dailės galerijos direktoriaus pavaduotojo Virginijaus Kinčinaičio ar Gegužių progimnazijos direktoriaus pavaduotojos Ritos Tamašauskienės.
Šio komiteto narės – ir mokyklose dirbančios miesto garbės pilietės Violeta Laugalienė, Nijolė Prascevičienė bei garbės pilietis krepšinio treneris Antanas Sireika, vadovaujantis „Šiaulių“ vyrų krepšinio komandai. Klubui finansinę paramą skiria Savivaldybė. „Šiaulių“ klubo direktorius, buvęs krepšininkas Mindaugas Žukauskas antrą kartą eina į rinkimus, kaip A. Visocko komiteto narys.
Komiteto sudėtyje yra giminystės, šeimos ryšiais susijusių asmenų. Tarp jų – A. Visocko sesuo, dirbanti Savivaldybės bendrovėje, ir D. Griškevičiaus žmona. Iš viso penkios sutuoktinių poros dalyvauja komitete.
Ne tik šiame, bet ir kituose visuomeniniuose komitetuose pilna sutuoktinių porų. Pagal šį rodiklį rekordininkas būtų radviliškiečių komitetas „Mes esame KITOKIE“, kuriame yra 20 šeimų narių, o iš viso komitete – 68 nariai.
Padėjėja sieks mero posto
Šiauliuose kiti du visuomeniniai rinkimų komitetai pirmą kartą kels savo kandidatus.
Komitetui „Kviečiu aš tautą“ vadovauja Jūratė Šivickienė, buvusi „tvarkietė“, Savivaldybėje dirbanti mero A. Visocko padėjėja nevyriausybininkų klausimais.
„Mūsų pavadinimas siejasi su Rolando Pakso įkurto judėjimo „Šaukiu aš tautą“ pavadinimu, – komentavo J. Šivickienė. – Esame R. Pakso pasekėjai. Kai buvome ištvoti iš partijos, darome per visą Lietuvą judėjimą savo miestuose. Truputį tik pakeitėm pavadinimą, nes iš VRK sulaukėm nuomonės, jog per visą Lietuvą negalima eiti su vienu pavadinimu „Šaukiu aš tautą“.
Jos teigimu, su R. Pakso judėjimu susijęs ir panašaus pavadinimo komitetas Kelmėje.
Šiauliuose, jos žodžiais, „ekspromtu“ komitetą subūrė iš aktyviausių atskilusių nuo partijos „Tvarka ir teisingumas“ miesto skyriaus narių. Plius prisijungė visuomenininkų iš neįgaliųjų klubo „Židinys“, kuriam vadovauja.
Kad daug sutuoktinių porų – net dvylika – turi sąraše, tai esą natūralu: „Mes dar partiečiai buvome sulipę – jeigu vyras dalyvauja, tai dalyvauja ir žmona.“
J. Šivickienė buvo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos miesto skyriaus pirmininkė. Iš partijos buvo pašalinta, jos teigimu, dėl to, kad išdrįso varžytis su Remigijumi Žemaitaičiu dėl partijos pirmininko posto.
Dabar neslepia ambicijų rungtis dėl Šiaulių mero posto su savo darbdaviu ir kitais pretendentais.
„Ugnį vandenį jau praėjau ir manau, jog galėčiau“, – tikino J. Šivickienė. Prisiminė, jog kažkada Savivaldybėje nuo mažo laiptelio pradėjo, dirbo rūbininke, o kai buvo atleista, sau tarusi: „Ateisiu dar čia su portfeliuku ir atėjau“.
Vida Pociuvienė, Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konferederacijos prezidentė, subūrė visuomeninį rinkimų komitetą „ŠNVOK – čia ir dabar!“.
„Keturis metus stebėjome valdžios darbą ir be rietenų nieko nematėme, tad nusprendėme, kad čia ir dabar turime įsijungti į miesto valdymą, – komentavo apsisprendimą ir komiteto pavadinimo esmę V. Pociuvienė. – ŠNVOK – tai Šiaulių nevyriausybinių visuomeninių organizacijų komitetas. Turėjome sutrumpinti iki didžiųjų raidžių, nes VRK neleido viso pavadinimo rašyti.“
Šiame nevyriausybininkų komitete yra viena ypač skandalinga figūra – Romas Čokovas, buvęs miesto Tarybos narys, nuteistas už korupcinį nusikaltimą.
Gal V. Pociuvienė nežino apie jo teistumą? „Visam miestui jis žinomas, – teigia. – Bet bausmę atlikęs turi gyventi pilną gyvenimą, komitete yra, bet kandidatų į Tarybą sąraše jo tikrai nebus.“
Ar šis sąrašas kels savo kandidatą į merus, V.Pociuvienė negalėjo atsakyti. Jos žodžiais, kol kas „norinčių nėra“.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Vida Pociuvienė, Šiaulių nevyriausybinių organizacijų konfrederacijos prezidentė, subūrė rinkimų komitetą su šūkiu „Čia ir dabar“, kuriame yra ir teistas už korupciją buvęs politikas.
Mero padėjėja, buvusi „tvarkietė“ Jūratė Šivickienė pretenduoja tapti Šiaulių miesto mere ir rinkimuose dalyvaus su visuomeniniu rinkimų komitetu.
Komentarai
Rinkimų komitetai – laikinas darinys
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura MATJOŠAITYTĖ:
– Visuomeninių rinkimų komitetų skaičius žymiai išaugo: per praeitus Savivaldybių rinkimus jų buvo 58, dabar turime 97.
Tai rodo, kad partijos yra susilpnėjusios. Matome, jog ir dabartinis Vilniaus meras, ir Klaipėdos meras eina į rinkimus su visuomeniniais rinkimų komitetais. Kituose miestuose taip pat stebima tendencija, kad anksčiau partijų kelti kandidatai, dabar yra keliami visuomeninių rinkimų komitetų.
Kita vertus, visuomeninius rinkimų komitetus yra lengviau įsteigti. Rinkimų komiteto narių skaičius turi būti tik dvigubai didesnis, nei yra savivaldybės tarybos narių. Pavyzdžiui, jeigu tarybos narių yra 25, tai rinkimų komitete užtenka turėti 50 narių. Politinei partijai įsteigti reikia 2 000 piliečių.
Politinės partijos turi daugiau finansavimo šaltinių – tai ir valstybės biudžeto asignavimai, ir 1 procentas gyventojų pajamų mokesčio, gali gauti aukas, bankų paskolas. Visuomeniniai rinkimų komitetai, kurie yra laikinas darinys, įsteigti tik rinkimų kampanijai, finansuojami tik iš aukų.
Ir partijoms, ir visuomeninių rinkimų komitetams juridinių asmenų aukos draudžiamos, aukoti gali tik fiziniai asmenys.
Visuomeniniams rinkimų komitetams draudžiama naudoti identišką jau registruoto juridinio asmens pavadinimą. 2015 metais per rinkimus tokio reikalavimo nebuvo. Dabar leidžiama seną pavadinimą naudoti, jeigu komiteto sudėtyje yra daugiau nei pusė ankstesnio komiteto narių ir per rinkimus komitetas buvo laimėjęs ne mažiau kaip du mandatus.
Maišoma, kai sakoma, kad visuomeninius rinkimų komitetus steigia judėjimai – ne judėjimai, ne juridiniai asmenys, bet piliečiai, piliečių grupės steigia. Baigiasi rinkimai ir baigiasi komiteto veikla.
Prasideda politinės kampanijos dalyvių pareiškinių dokumentų registracija, ji baigsis gruodžio 20 dieną. Bus išduodami rinkėjų palaikymo parašų lapai. Parašų skaičius, kurį reikės visuomeniniam rinkimų komitetui surinkti, Šiauliuose, pavyzdžiui, yra 570. Palaikymo parašus surinkti reikės per 45 dienas.
Užstatą už kandidatą turės sumokėti – vieną vidutinį darbo užmokestį, o jeigu kandidato pareigos nesuderinamos su tarybos nario pareigomis – 10 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Fizinio asmens auka gali būti 10 procentų jo deklaruotų metinių pajamų.
Gedimino BARTUŠKOS (ELTA) nuotr.
***
Komitetas komitetui nelygus
Politologas Algis KRUPAVIČIUS mano, jog visuomeniniai rinkimų komitetai demokratiją stiprina:
– Visuomeniniai rinkimų komitetai – teigiamas veiksnys, nes juose gali dalyvauti ir nepartiniai asmenys. Bet politinės partijos lieka pagrindinis subjektas rinkimuose.
Santykinai nedaug balsų ir mandatų visuomeniniai rinkimų komitetai rinko per praeitus rinkimus, 2015 metais gavo 11 procentų rinkėjų balsų, o mandatų – 8 procentus. Partijos vyrauja, bet konkurencija joms atsirado ir didėja.
Komitetas komitetui nelygus. Vienose savivaldybėse rinkimų komitetai pasiteisina, pavyzdžiui, Kaune. Ypač kai už komiteto stovi reali asociacija ar visuomeninis judėjimas.
Kai nesukuriamas stipresnis ryšys su bendruomene, tai toks komitetas yra kuriamas lyg laisvų atomų grupė kelių žmonių ambicijoms tenkinti. Tai nei demokratijai, nei savivaldai neduoda naudos. Šiuo atžvilgiu, Šiauliuose šią kadenciją paveikslas, manyčiau, buvo prieštaringas. Sunkiai sekėsi dirbti merui, išrinktam po komiteto vėliava.
Buvo nuogąstaujama, kad šalyje, savivaldybėse bus daug nestabilumo po 2015 metų rinkimų. Bet tie nuogąstavimai nepasitvirtino, toje kadencijoje susipriešinimo nebuvo daugiau, nei kai merus rinko partijų atstovai tarybose.
Šiandien dėl išgyvenamos partijų krizės visuomeniniai rinkimų komitetai tapo ir tam tikra širma partijų politikams. Ryškiausias to pavyzdys – Liberalų sąjūdžio buvę politikai, kurie renkasi rinkimuose dalyvauti po komitetų vėliava.
Gedimino BARTUŠKOS (ELTA) nuotr.