Naujausios
Ryškėja nauji Prisikėlimo aikštės kontūrai
Šiaulių Prisikėlimo aikštės rekonstrukcijos techninį projektą rengia konkursą laimėjęs architektas Vytenis Rudokas. Projektas „dar pusiaukelėje“, bet architektūriniai, urbanistiniai sprendiniai jau aiškūs. Architektas, juos įvardydamas „Šiaulių kraštui“, pabrėžė, jog pagrindinis tikslas – sugrąžinti šią erdvę miestiečiams.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Istorijos ir šiuolaikiškumo darna
Projektas, kuriam įgyvendinti skiriama 6 milijonai eurų europinės paramos lėšų, apima ne tik didžiąją aikštės erdvę, skverą prie Savivaldybės, bet ir jos prieigas.
V. Rudokas per konkursą deklaravo siekiąs istorijos ir šiuolaikiškumo darnos.
„Nuo konkurso siūlymų iš esmės neatsitraukiame, visos idėjos išlieka, jas tik konkretiname, detalizuojame, – sakė „Šiaulių kraštui“ V. Rudokas. – Išskydusią aikštės erdvę reikia atkurti, kad ji būtų išbaigta ir užpildyta šiuolaikiniams poreikiams tenkinti reikalingais elementais.“
Skveras prie Savivaldybės išlaikomas kaip istorinė erdvė. Čia bus statomas paminklas Tautos laisvei.
„Katedros prieigos, skveras – tai ramesnė, dvasinė, rekreacinė dalis, o didžioji aikštė – veiksmo vieta, moderni, universali renginių, švenčių aikštė“, – sako V. Rudokas.
Skvere neliks fontano
Iš skvero numatoma iškelti fontaną „Saulės diskai“. Jis būtų perkeltas į kitą miesto vietą.
Skvero pagrindinis akcentas – paminklas. Jo statybai projekto pinigų neskiriama, todėl paminklui sukurti Savivaldybė rengs atskirą konkursą.
Paminklas iškiltų ne skvero centre, o arčiau Savivaldybės, jos rūmų fone. Per pačią rekonstrukciją bus įrengtas tik postamentas numatomoje paminklui vietoje.
Vietoj viešojo tualeto atsirastų scenos pakyla – iškilmių tribūnai ar orkestrui. Tualeto problemą architektas siūlo spręsti įsigyjant gatvėse statyti skirtus modernius tualetus. Vieną galima būtų pastatyti skvero prieigose, už scenos, kitą – didžiosios aikštės prieigose.
„Skverą prisodrintume želdiniais, atsirastų daugiau jaukumo, kurtume čia kamerinę erdvę“, – teigia V. Rudokas.
Kapinių vaizdas keisis
Per konkursą architektas siūlė iškelti iš Katedros prieigų Antrojo pasaulinio karo karių kapines.
Dabar mano, jog tai nerealu. „Tik sustabdytume visus darbus dėl iškeldinimo derinimų“, – sako V. Rudokas.
Jo teigimu, niekas nė nežino, kiek čia iš tiesų yra palaidota žmonių. Gali būti, jog ne vien karių, nes nuo seno bažnyčios šventoriuje buvo laidojami mirusieji.
Todėl siūlo kitokį sprendimą – keisti kapinių vizualinį vaizdą.
„Paveldosauginė vertybė yra tik palaidojimai, o ne obeliskai, – teigia V. Rudokas. – Todėl pakeistume tik antžeminę dalį – išklotume takelius, granito plokštes, kuriose būtų įrašai – ir jokių pompastiškų elementų – viskas tik žemės lygyje.“
Pertvarkius kapinių zoną, nuo Tilžės gatvės sankryžos vėl atsivertų Aušros tako ašis.
Taką pritaikys neįgaliesiems
Architektas sprendžia, ir kaip pritaikyti Aušros tako laiptų zoną neįgaliesiems.
„Čia reljefas labai aukštas, „kritimas“ daugiau, nei 10 metrų, įrengsime daug pandusų, kad galėtų nusileisti ir neigalieji, ir mamos su vežimėliais ar dviratininkai, – sako V. Rudokas. – Pandusus paslėpsime po želdiniais, bus suoliukų, galima bus ir pasėdėti, pailsėti.“
Prie Kolegijos – kamerinė erdvė
Prieš Kolegiją, ties Aušros alėja, projektuojama 30 vietų automobilių statymo aikštelė, o ties Varpo gatve būtų išplėsta automobilių aikštelė iki Aušros alėjos turistiniams autobusams statyti.
Jokių požeminių aikštelių neprojektuojama. Pasak architekto, jos gali atsirasti statant ar rekonstruojant pastatus aikštės prieigose.
Du žalieji plotai prieš Kolegiją išlieka, plius atsiranda dar vienas. „Supilame joms tris kalvas, kad išėjus iš Kolegijos atsivertų kamerinė erdvė ir nesijaustų gatvės triukšmo“, – dalijasi sprendiniais architektas.
Didesnių investicijų į šios dalies pertvarką nesiūlo, nes ateityje čia gali būti statomas visuomeninis pastatas kultūros reikmėms.
Renginių aikštė
Pagrindinė erdvė – renginių aikštė. Joje daugybė įdomių detalių. Tarp jų – ekrano statinys ties Varpo gatve.
„Į aikštės pusę jis turi švarią plokštumą, ant kurios galime rodyti vaizdus, kino filmus, atrakcijas su lazeriais, – sako architektas. – Ant šio statinio bus įrengta apžvalgos aikštelė, iš 10 metrų aukščio galima bus apžvelgti aikštės erdvę, filmuoti renginius.“
Dar viena įdomybė – 80 metrų ilgio ir 5 metrų pločio fontano juosta per visą aikštės ilgį ties Aušros alėja nuo Varpo gatvės iki Tilžės gatvės.
Fontano veidrodinėje plokštumoje atsispindėtų Katedra. Ties Varpo gatve fontanas virstų į 1,5 metro aukščio krioklį. Jam įrengti galimybę sudaro reljefas – Aušros alėjos ir Varpo gatvės sankryža yra per 1,7 metro žemiau nei Tilžės gatvės sankyža.
Žiemą fontano plokštuma gali virsti čiuožykla.
Ties Tilžės gatve išlieka žalioji zona su istoriniais ąžuolais. Šioje dalyje žolė ir akmuo „persipina“.
„Tai atraktyvi zona kurti muziejų po atviru dangumi, siūlau čia statyti iš bronzos išlietą miesto centro plano maketą, nuo kurio galėtų prasidėti ekskursijos, – sako V. Rudokas. – Čia gali būti ir skulptūros, susijusios su miesto istorija, žymiais žmonėmis.“
Ten, kur susikerta Katedros ir aikštės ašys, statomas 20 metrų aukščio stiebas vėliavai pakelti. Link vėliavos vestų specialios kompozicijos takas. Žiemą viduryje aikštės būtų statoma eglutė, projektuojamas tūrinis šventinis apšvietimas.
Aikštę norima išgrįsti akmenimis – iš pilko, juodo ir dar vieno kurio atspalvio granito.
„Kad būtų jaukiau, visokiais segmentais ir elementais bandome sukurti jaukumą, – sako V. Rudokas. – Bet tikrasis jaukumas būsime mes patys – jeigu ateisime ir norėsime čia leisti laiką, bendrauti, jeigu patys sukursime veiksmą.“
Aikštę architektas projektuoja taip, kad joje nebūtų kliuvinių nei statyti, kai reikia, palapines mugei, nei atsinešti kėdes ar suoliukus, nei įvairioms iniciatyvoms pasireikšti.
„Yra iniciatyva – įrengiame sūpynes kokiam mėnesiui, – teikia pavyzdį. – Arba išklojame žolės riedulio dangą – vyksta varžybos. Ką norime, tą darome – tai mūsų – miestiečių – aikštė.“
Senamiesčio vaizdui sugrąžinti
Dalis sprendinių susiję su gatvėmis aikštės prieigose.
Tilžės gatvės atkarpoje nuo Vytauto gatvės iki Katedros projektuojamas 2 metrų pločio dviračių takas. Jis būtų įrengtas šaligatvio juostoje.
Architektas siūlo aikštės prieigose esančių gatvių atkarpas išgrįsti akmenimis.
„Kad grąžintume į galvas suvokimą, jog Šiauliai turi senamiestį, jog tai 780 metų miestas, – sako V. Rudokas. – Akmenimis grįstos gatvių atkarpos stabdytų miesto centre ir transporto eismo greitį.“
Siūlo pertvarkyti ir erdvę prieš Dramos teatrą. Panaikinus akmenines sieneles ji išsiplėstų ir būtų padalyta į dvi dalis – viena kavinei, kita – autobusų stotelei.
Savivaldybės ir Juliaus Janonio gimnazijos vadovų paprašytas V. Rudokas papildomai rengia ir variantus dėl keturių Vasario 16-osios akto signatarų atminimo įamžinimo.
Vienas iš variantų – prieš gimnaziją Tilžės gatvės tvorelėje įkomponuoti akmens plokštes su iškaltais signatarų parašais.
Viskam lėšų nepakaks
V. Rudokas techninį projektą turi baigti spalio mėnesį. Lapkričio 1 dieną jau turi būti gautas leidimas statybai.
Ar užteks skiriamų 6 milijonų eurų?
„Viskam tikrai neužteks – gal tik dviem trečdaliams, – sako architektas. – Reikės kai ką optimizuoti, kai ką palikti kitiems etapams, ar rinktis pigesnius variantus.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NUOSTATA: Architektas Vytenis Rudokas aikštę projektuoja taip, kad joje vyktų veiksmas: „Tai mūsų – miestiečių – aikštė, ne valdžios.“
Vytenio Rudoko vizualizacijos
PROJEKTAS: Taip atrodytų aikštės erdvė po rekonstrukcijos ( „kamuoliais“ pažymėti išsaugomi keturi istoriniai ąžuolai ir du klevai ties Varpo gatve).
SKVERAS: Prie Savivaldybės skvere projektuojama vieta paminklui ir nebelieka fontano (tūriais pažymėti žalieji plotai).
PERTVARKA: Taip keistųsi karių kapinių Katedros prieigose vaizdas – jokių obeliskų, jokios pompastikos.
