
Naujausios
„Saulės laikrodžio aikštė – ne komunalinis objektas“
Šiaulių miesto savivaldybėje vakar Saulės laikrodžio aikštės kapitalinis remontas aptartas su aikštės autoriais. Architektas profesorius Algis Vyšniūnas pabrėžė, jog požiūris į aikštės sutvarkymą lyg lakmuso popierėlis rodys bendruomenės brandą. Simboliu tapusi aikštė nėra komunalinis objektas, kad būtų galvojama tik apie trinkeles.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Išskirtinė aikštė
Visi trys aikštės autoriai – architektai vilnietis A. Vyšniūnas, šiauliečiai Algimantas Černiauskas ir Remigijus Jurėla – atvyko susitikti su meru Artūru Visocku.
Susitikime dalyvavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Mendoza Herrera ir Architektų sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkė Rūta Stuopelienė.
A. Vyšniūnas pristatė savo parengtus pirminius autorių reikalavimus aikštės kapitalinio remonto techniniam projektui rengti.
Savivaldybei jis siūlo pirmiausia suformuoti vertybinius kriterijus ir kokybės indikatorius, apsibrėžti veikimo lauką.
Prieš trisdešimt metų įrengtą aikštę autoriai sukonstravo kaip antikinį amfiteatrą, užkoduodami demokratijos idėją. Ji atsiskleidė Sąjūdžio laikais, būtent čia vyko Atgimimo mitingai. Saulės laikrodžio aikštės skaičiai 12 , 3, 6 – tai ir istorinė Saulės mūšio pergalės, Šiaulių įkūrimo data.
Aikštės simbolis – skulptoriaus Sauliaus Kuzmos sukurta Šaulio skulptūra – tapo ir miesto simboliu.
„Architektūriniuose reikalavimuose laikomės nuostatos, jog aikštė, kurioje dar sovietmečiu užkoduota istorinė aliuzija, kuri pati yra simbolis, nėra komunalinis objektas, – pabrėžė A.Vyšniūnas. – Taip pat, kad tas kūrinys nebuvo pilnai realizuotas, buvo įgyvendinta gal tik pusė idėjų.“
Jo nuomone, reikia nustatyti aikštės sutvarkymo strategiją ir ją įgyvendinti etapais, nes lėšų iš karto viskam neužteks.
„Dėl aikštės sutvarkymo strategijos reikėtų priimti miesto Tarybos sprendimą, reikia politinės valios, visų frakcijų politinio susitarimo ją įgyvendinti“, – siūlė architektas.
Architektai pabrėžė, jog šalia aikštės negali atsirasti jokie „kioskai“ . Tokių „techninių projektų“ jau yra buvę ankstesniais metais, ir tik įsikišus Šiaulių architektų sąjungai jie buvo sustabdyti.
Kad vėl nekiltų pagundų, A. Černiauskas paragino nustatyti aikštės sklypo ribas, kurios, jo teigimu, yra apkarpytos.
Informacija turi atsirasti
A. Vyšniūnas siūlė ne tik keisti betoną, kuris netinka reprezentacinei aikštei, ir vietoj jo naudoti akmens trinkeles, akmens plokštes, kuriose galima išgraviruoti tekstą.
Jo žodžiais, kas buvo blogai padaryta, pavyzdžiui, „paplonintas“ pakopų betonas, buvo padaryta „iš vargo“. Prieš tris dešimtmečius nebuvo tokių technologijų kaip dabar.
Architektas akcentavo, jog turi atsirasti informacija apie aikštę, jos simbolius. Ne stendą siūlo, o aikštės maketą rodyti, kaip yra padaryta Telšiuose.
Informacijoje turėtų būti įvardyti ir aikštės autoriai, kad nebekiltų klausimų. Iki šiol jie vis laikomi autoriais „de fakto, bet ne de jure“.
„Galime įrodyti aukso medaliu“, – sakė A.Vyšniūnas, turėdamas mintyje už aikštę pelnytą apdovanojimą, kuris Tarybų Sąjungoje buvo suteikiamas architektams už geriausius šalyje darbus.
Darbai pajudės
Autoriai geranoriškai padeda Savivaldybei rengti aikštės kapitalinio remonto techninio projekto pirkimo sąlygas, nes šis jų darbas nebus atlygintas. Pasak G. Mendozos Herreros, nerasta jokio teisinio pagrindo, kaip atlyginti už tokį darbą.
„Šiaulių kraštas“ dar balandžio mėnesį rašė, jog autoriai tik iš žiniasklaidos, bet ne iš Savivaldybės sužinojo apie būsimą aikštės remontą.
Tada svarstyta, jog autoriai tik „de fakto, bet ne de jure“. Jeigu norintys rengti techninį projektą, turi dalyvauti konkurse. Į jų nuomonę nuspręsta atsižvelgti, rengiant techninio projekto pirkimo sąlygas.
Susitikime sutarta, jog autoriai tarpusavyje galutinai reikalavimus suderins per dvi savaites.
Savivaldybė jų sulaukusi, iš karto skelbs viešo pirkimo konkursą techniniam projektui parengti ir rangos darbams.
Miesto Taryba šį ketvirtadienį pritarė aikštės kapitaliniam remontui. Preliminari projekto vertė – beveik 500 tūkstančių eurų, iš jų europinės lėšos pagal URBAN programą sudarys 423,6 tūkstančio eurų. Valstybė ir Savivaldybė projektą finansuos po 7,5 procento arba daugiau nei po 37 tūkstančius eurų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ARCHITEKTAI: Pirminius reikalavimus dėl Saulės laikrodžio aikštės atnaujinimo pristatė autoriai (iš dešinės) Algis Vyšniūnas, Remigijus Jurėla, Algimantas Černiauskas. Jų klausėsi ir Rūta Stuopelienė, Architektų sąjungos miesto skyriaus pirmininkė.
AIKŠTĖ: Planuojama, kad kitais metais prasidės Saulės laikrodžio aikštės remontas.