Naujausios
Meras kviečia į Baltų vienybės dieną
„Baltų vienybės dieną, kaip ir kasmet rugsėjo 22-ąją, minėsime Saulės mūšio memorialo vietoje, – pabrėžia Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius, „Sidabrės“ klausiamas, ar šventė sutaps ir su memorialo oficialiu atidarymu? – Kviečiu į šventę, 16 valandą prasidės renginiai, konferencija ir bus pristatyta Saulės mūšio memorialo istorinė ekspozicija. Bet viso memorialo komplekso oficialaus atidarymo dar nebus.“
Baltų vienybės dieną memoriale vyks ir konferencija, ir koncertuos grupė „Lietis“, o ant memorialo kalvos įvyks ugnies sąšauka, bus uždegti laužai kaip ant piliakalnių Lietuvoje ir Latvijoje.
Turi baigti šį rugsėjį
2022 metais Saulės mūšio memorialo projekto įgyvendinimas buvo atnaujintas, gavus valstybės biudžeto lėšų – milijoną eurų. Rangovas darbus turi baigti 2024 metų trečiąjį ketvirtį.
„Pagrindiniai darbai yra padaryti, šiuo metu dar vyksta lauko darbai, tvarkomi želdiniai, lieka smulkmenos, objektas turi būti baigtas šį rugsėjį, rangovui gal ir pavyks baigti iki mėnesio pabaigos ir atiduoti objektą priėmimui, bet nespėliosiu,“ – teigia V. Gailius.
Projekto įgyvendinimo vadžias jis perėmė 2019 metais. Šiandien nelinkęs svarstyti, kodėl memorialo statyba užtruko tiek, kad buvo vadinama „amžiaus statyba“. Jis tik pabrėžia du dalykus – istorinio įvykio reikšmę ir pareigą jį įprasminti.
„Čia yra istorinė Saulės mūšio žemė, – akcentuoja meras. – Šio mūšio pergalė įrašė Lietuvą į Europos istoriją ir neturėti atmintinos vietos, neįamžinti mūšio, kaip istorinio įvykio, būtų nesuprantama. Mūsų pareiga buvo tai padaryti ir padarėme.“
Pamena, ką šioje vietoje išvydo, tapęs meru 2019 metais.
„Dar 2008 metais buvo pradėta ir daug padaryta – ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas parengtas, ir techninis projektas parengtas, ir žemės kasimo darbai pradėti, įrengtas tvenkinys, dvi automobilių stovėjimo aikštelės, parkas pradėtas sodinti. Bet viskas buvo ilgam sustoję“, – prisimena meras.
„Kai pamačiau objektą, kuriame tiek padaryta, bet kuris veikiamas gamtos byra, kuriam išpirktos žemės, prižiūrėti skiriamos lėšos, žolę pjaunam, o jis neveikia, tai reikėjo arba jį užkonservuoti – tam irgi būtų reikėję lėšų, arba pabaigti. Dėkingas Kultūros ministerijai ir kultūros ministrui Simonui Kairiui ir Vyriausybės kanclerei, kad mus suprato ir radom bendrą kalbą, jog pradėti darbai (nesvarbu, kieno pradėti), turi būti pabaigti.“
Projekto tikslas – plėsti reikšmingų tautai ir valstybei istorinių objektų infrastruktūrą Joniškio rajone.
„Manau, kad šis objektas yra reikšmingas visai Lietuvai, – akcentuoja Joniškio rajono meras. – Jau dabar memorialo vieta lankoma, susidomėjimo yra. Tai ne tik istorinis, bet ir edukacinis objektas. Džiaugiuosi, kad pavyko įtikinti, jog projektą reikia įgyvendinti valstybės biudžeto lėšomis.“
Idėjos įgyvendinimas – ilgas procesas
Apskritimo formos memorialo aikštėje, simbolizuojančioje mūšio areną, jau iškilęs 30 metrų aukščio monumentas, pergalės simbolis. Memorialo erdvę įrėmina supilta 7 metrų aukščio kalva – piliakalnis. Piliakalnyje baigiama įrengti istorinė ekspozicija, kurios atidarymas rugsėjo 22 dieną taps šiųmetinės Baltų vienybės dienos minėjmo akcentu.
2008 metais pradėti, o vėliau sustoję iki pat 2022 metų, darbai vykdomi pagal šiauliečių architektų kolektyvo – Algimanto Černiausko architektūros studijos – parengtą techninį projektą. Bendrautoriai yra architektas-kūrybinės grupės vadovas Algimantas Černiauskas, taip pat architektai Virginija Taujanskienė, Viktoras Peršinas, konstruktoriai Petras Valiukonis ir Mindaugas Kazlauskas, skulptorius Gintautas Lukošaitis bei dendrologė Danguolė Statkutė.
Architektas A. Černiauskas, išgirdęs, jog Baltų vienybės dienos akcentu taps memorialo ekspozicijos atidarymas, prisimena, jog reikėjo atremti ne vieną siūlymą „supaprastinti“ projektą.
„Ankstesniems ministrams ir klerkams nereikėjo nei kalvos, nei ekspozicijos, aiškino, kad gal nė monumento nereikia, – prisimena architektas.– Esą žymiai paprasčiau galima viską padaryti, o kai neatsitraukiau, pagąsdino, kad rasime kas padarys. Bet tada tiesmukai pasakiau, kad turėsite laikytis projekto autorinių teisių. Esu dėkingas Joniškio rajono merui Vitalijui Gailiui, kuris išjudino komplekso įgyvendinimo procesą kartu su kultūros ministru Simonu Kairiu.“
2010 metais nutrūko memorialo statyba ir 12 metų procesas visiškai buvo apleistas. Iš pradžių buvo planuota memorialą įrengti 2009 metais, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, bet projektas įstrigo dėl ekonominės krizės.
„Kad įstrigome dėl krizės, suprantama, bet, kai projektas pradedamas ir nebaigiamas, – nelaimė, išmetami pinigai, kas padaryta, neprižiūrima, ima griūti,“ – teigia A. Černiauskas.
Memorialą reikėjo kurti plyname rapsų lauke, prismaigstytame aukštos įtampos stulpų. Tai, ką šiandien galima išvysti memorialo komplekse, architekto žodžiais, yra išryškėjusių sprendinių visuma, bet vaizdas, kaip rūbas, priklauso nuo darbų išbaigtumo ir kokybės, kurios dar trūksta.
Architektų sprendinius lėmė gamtinė aplinka, išpirkto memorialui sklypo konfigūracija ir pati mūšio istorija. Memorialas įrengtas pagal istorikų nurodytą galimai vykusio mūšio vietą Tautinio upelio ir Mūšos upės santakoje. Architektas pabrėžia, jog tai landšaftinis projektas, net ir dabar veikiamas gamtinių reiškinių.
„Kada patvinsta Mūša, ne tik memorialas, bet aplinkiniai laukai tyvuliuoja lyg marios. Kai man aiškina, ar negalite įgyvendinti sprendimų, kad potvynio nebūtų, sakau, jog negaliu ir nenoriu upės tėkmės pasukti atgal. O mūsų sprendiniai parodė, kad jie yra teisingi – kalvos ekspozicija nebuvo užtvindyta, vanduo iki kalvos ir jos viduje esančios ekspozicijos patalpos nebuvo pakilęs.“
Į memorialą sudėta Saulės mūšio simbolika. Laiko amžinybės simbolis yra saulės laikrodžio gnomonas, aptaisytas tamsinto ąžuolo lentomis. Nuo monumento smailės šešėlis natūraliai kris mūšio arenos ratu ant valandinių stulpelių.
„Mūšio datą įkūnijančius skaičius – 12 valandos, 3 valandos ir 6 valandos – atradome, kurdami Saulės laikrodžio aikštę Šiauliuose, – sako A. Černiauskas, kuris yra vienas iš šios aikštės kūrėjų. – Bet ten urbanistinis sprendimas miesto sąlygomis darytas, susijęs ir su miesto įkūrimo data, o Jauniūnuose – landšaftinis, todėl čia laikrodžio skaičiai neakcentuojami ir sprendiniai visai kitokie – čia gamta koreliuoja su mūšio istorija.“
Rengiant techninį projektą, architektų kolektyvas išnagrinėjo seną topografinę ir istorinę medžiagą (net 1699 m. saksų kariuomenės rengtą topografinį planą, kuriame pavaizduotas senasis kelias į Šiaulius, jo sankirta su Mūšos upe, už tuo metu šalia jau egzistavusi Meškuičių gyvenvietės).
Archeologiniais tyrimais buvo įrodyta, kad Saulės mūšio vietoje kadaise buvo užpelkėjęs ežeras. Todėl architektas sprendinius grindė gamtoje sutinkamais analogais ir medžiagiškumu, todėl memoriale vyrauja gamtiniai elementai.
Pagal Saulės mūšio kroniką – vanduo neatskiriamas elementas tose vietovėse, suformuotas vandens telkinys, vanduo čia gyvas, melioracijos įrenginių pagalba pritekantis iš laukų. Kitas elementas – kūlgrindą per pelkę simbolizuojantis tiltas, jungiantis vandens telkinį ir mūšio areną. Čia sužaliuoti turinti ąžuolų giraitė – lietuvių karių, nugalėjusių priešus, simbolis. Vandens telkinyje matomi juodi ąžuolo stulpai – simbolinis kalavijuočių riterių ir jų magistro, kritusių mūšyje ir prasmegusių pelkėje, paminėjimas.
„Jau turėjo užaugti ąžuolynas, bet to dar nėra, – apgailestauja architektas. – Jeigu kiekvienas šalies miestas ir rajonas atvežtų čia pasodinti po ąžuolą, visai kitoks parkas būtų. Po 3–5 tūkstančius eurų sodinukui gal atrastų? Juk neturim Lietuvoje jokio kito pergalingo mūšio vietos paminėjimo. Saulės mūšis – vienintelis fiksuotas viduramžių mūšis, įvykęs Lietuvos žemėje. Žalgirio mūšis vyko Lenkijoje, Durbės mūšis – Latvijoje. Kėlėm idėją, kad Saulės mūšio memorialo ekspozicija, nors minimaliai, bet viduramžių mūšius atspindėtų. Ačiū Dievui, kad ekspozicija bus. Džiaugiuosi, kad nepasidavėm norėjusiems to atsisakyti.“
