Naujausios
Sąvartyne susidarė kritinė padėtis
Šiaulių regiono sąvartyne Aukštrakiuose susidarė kritinė situacija: jei iki vasario vidurio nepavyks atidaryti antrosios sąvartyno sekcijos, nebebus kur gabenti atliekų. Antroji sekcija pastatyta, bet nėra pinigų už ją sumokėti.
Irena BUDRIENĖ
irena@skrastas.lt
Prašo garantijų
„Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centre (ŠRATC) iš tikrųjų susiklostė sudėtinga padėtis – nuo vasario vidurio nebebus kur dėti atliekų“, – „Šiaulių kraštui“ patvirtino Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas.
Pasak jo, ŠRATC neturi pinigų, o antros sąvartyno sekcijos statytojas UAB „Plungės lagūna“ stabdo objekto atidavimą, nes nežino, ar su ja bus atsiskaityta. Nė vienas bankas, abejodamas įmonės mokumu, nesutinka ŠRATC suteikti paskolos.
„Į ŠRATC dalininkų susirinkimą regiono savivaldybių merai pakvietė bankų atstovus kalbėtis, kaip gauti kreditą. Dar neaišku, kokias sąlygas iškels bankai, bet, matyt, reikės savivaldybių garanto“, – svarstė J. Sartauskas.
Mero nuomone, savivaldybių garantija situacijos nepakeis.
„Net jeigu savivaldybės suteiks garantiją, įmonė ir toliau pinigų neturės“, – sakė jis.
Be to, kai kurios savivaldybės jau yra išnaudojusios savo limitus ir garantijos suteikti negali.
„Kai įmonę valdo kelios savivaldybės, susitarti tarpusavyje darosi beveik neįmanoma“, – neslėpė J. Sartauskas.
Visos ŠRATC bėdos, mero teigimu, tęsiasi nuo tada, kai įmonei vadovavo Raimundas Jakutis, o rajonų savivaldybių vadovai neskubėjo jo šalinti iš einamų pareigų, kol neįsikišo Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Tikisi spėti laiku
„Plungės lagūnai“ esame skolingi keturis milijonus, o kiekvienas verslininkas žiūri savo interesų, todėl ir sustabdė objekto atidavimą valstybinei komisijai“, – sakė ŠRATC laikinai einantis direktoriaus pareigas Vidmantas Komas.
Planuota antrąją sąvartyno sekciją atidaryti vasario viduryje ir ten vežti komunalines atliekas.
„Pirmoji sąvartyno sekcija yra baigiama užpildyti, eksploatuodami ją ilgiau negu iki vasario vidurio, pažeistume aplinkos apsaugos reikalavimus“, – neslėpė laikinasis direktorius.
V. Komo teigimu, ŠRATC skandina „Snore“ užšalęs 13 milijonų litų europinės paramos avansas atliekų mechaninio biologinio apdorojimo (rūšiavimo) įrenginiui statyti. „Bankai dėl tų milijonų su mumis neina į kalbas – nori garantijos, ir viskas“, – sakė V. Komas.
Jo nuomone, savivaldybėms suteikus garantiją, su antros sekcijos statybos rangovu bus atsiskaityta ir ši problema išsispręs.
Laikinasis direktorius sutinka su priekaištu, kad ŠRATC vėluoja statyti rūšiavimo įrenginį, kuriam numatytas 54 milijonų litų, iš kurių – 46 milijonai litų europinė parama, finansavimas.
2015 metų ruduo – paskutinis terminas, kada projektas turi būti įgyvendintas, antraip bus prarasta europinė parama.
„Jeigu konkursas vyktų sklandžiai, nebūtų skundų teismams, mes spėtumėme laiku. Kol kas į grafiką telpame, bet įvertinant riziką, galime ir nespėti“, – neslėpė V. Komas.
„Kol kas vienintelis Alytaus regioninis atliekų tvarkymo centras dėl rūšiavimo gamyklos statybos jau yra pasirašęs sutartį su rangovais. Visi kiti centrai arba dar tik rengia dokumentus konkursams arba juos taiso“, – teigė V. Komas.
Kreipėsi į prokuratūrą
Šiauliuose išrinkti Seimo nariai socialdemokratai Valerijus Simulik, Edvardas Žakaris ir Arvydas Mockus penktadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl ŠRATC veiklos ir išsiaiškintų, ar nebuvo asmeninių interesų priimant neatsakingus sprendimus.
Seimo narių nuomone, dėl susidariusios situacijos asmeniškai atsakyti turi ŠRATC dalininkai – Šiaulių apskrities savivaldybės bei ŠRATC buvę ir esami vadovai.
Jono TAMULIO nuotr.
GRĖSMĖ: „Pirmoji sąvartyno sekcija baigiama užpildyti, eksploatuodami ją ilgiau negu iki vasario vidurio, pažeistume aplinkos apsaugos reikalavimus“, – pripažino laikinasis Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Vidmantas Komas.
