
Naujausios
Savivaldybė slysta dėl 1 euro
Šiauliečių pilietinė iniciatyva priversti miesto Savivaldybę dirbti atmušinėjama raštais su gramatinėmis klaidomis. Dar sausio mėnesį, kai miestiečiai vienas po kito tapo prastai nuvalytų ar nevalytų gatvių aukomis, advokatė Daiva Rusakienė inicijavo grupinį ieškinį Savivaldybei. Advokatė sakė sulaukusi pažadų, kad miesto vadovai nori taikiai spręsti problemą, bet taikos nėra. Savivaldybė nesirengia atlyginti neturtinės žalos gyventojams, nors ši įvertinta tik simboliškai – po vieną eurą.
Loreta KLICNER
loreta@skrastas.lt
Pretenziją pasirašė apie 60 žmonių
Šių metų sausį Šiauliai garsėjo ledinėmis gatvėmis, todėl ieškinio iniciatyvą iš pradžių palaikė šimtai šiauliečių.
Advokatė D. Rusakienė, taip pat nukentėjusi dėl slidžių gatvių ir šaligatvių, padėjo nukentėjusiems surašyti grupinę pretenziją dėl neturtinės žalos atlyginimo. Advokatės žodžiais, pirmiausia bandyta ieškoti sprendimo ikiteisminiu keliu.
Sausio 30 dieną pateiktoje pretenzijoje teigiama, kad „Šiaulių miesto savivaldybė (...) sausio 4–9 dienomis nepakankamai kontroliavo gatvių priežiūrą bei nesiėmė visų priemonių, kad atmosferos sukeltos eismo kliūtys laiku būtų pašalintos“.
Pretenziją pasirašę asmenys minėtomis dienomis dėl Savivaldybės „neteisėtų veiksmų (t.y. neveikimo) pateko į autoįvykius, patyrė įvairius kūno sužalojimus, apgadino automobilius, patyrė stresines situacijas, negalėjo laiku nuvykti į suplanuotus svarbius susitikimus, nesulaukė viešojo transporto ir pan.“. Apie 60 žmonių patirtą neturtinę žalą įvertino simboliškai – po 1 eurą kiekvienas.
Miestiečiai prašė per 30 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos atlyginti kiekvienam neturtinę žalą. Kitu atveju, žadėta kreiptis į teismą.
Pretenzijoje taip pat pažymėta, kad Savivaldybė negali perleisti kitiems asmenims teisės aktais jai nustatytos atsakomybės už netinkamą gatvių ir kelių priežiūrą bei kontrolę.
Mat Savivaldybės administracijos vadovai tuo metu komentavo, jog gatvių priežiūros paslauga yra perduota privačiai įmonei, ir ši esą kalta dėl netinkamo darbo. Savivaldybė įmonei net skyrė pinigines baudas, taip pripažindama, jog problema iš tiesų egzistavo.
Pareikalavo įrodymų
„Po to, kai buvo pateikta pretenzija, sulaukėme hipotetinių pažadų, kad Savivaldybė pasirašytų taikos sutartį su sąlyga, jog gyventojai nereikalaus turtinės žalos atlyginimo ateityje. Gaus po 1 eurą ir viskas, – pasakojo advokatė D. Rusakienė. – Žmonėms tokia satisfakcija tiko ir jie sutiko. Tačiau paaiškėjo, kad pažadas dėl taikos sutarties buvo blefas.“
D. Rusakienė sulaukė ne pasiūlymo taikiai tartis, o reikalavimo pateikti teisinių paslaugų sutartį su pretenziją pareiškusiais gyventojais.
Be to, kovo 14 dienos rašte, kurį pasirašė miesto meras Artūras Visockas, reikalaujama dokumentų, kurie pagrįstų neturtinę žalą, ir tik tada „Savivaldybė galės spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo“.
Advokatę toks atsakymas nustebino. Ji sakė nesanti nukentėjusiųjų atstovė, nes pretenziją kiekvienas pasirašė asmeniškai, ji nurodyta tik kaip kontaktinis asmuo, „kad būtų lengviau susisiekti“.
„Jeigu jiems lengviau susisiekti su kiekvienu asmeniškai, prašome – siųskite kiekvienam atsakymus, – sakė D. Rusakienė. – Bet kodėl nebuvo išnagrinėta pretenzija mano atžvilgiu, nes aš irgi esu nukentėjusi, kodėl neatsakyta per 20 darbo dienų?“
Šiaulietė dar kartą kreipėsi į Savivaldybę paaiškindama, kad žalą pagrindžiančius dokumentus pateiks teismui, o pretenzija Savivaldybei teikiama „pasinaudojant ikiteismine stadija“. Ji nurodė Savivaldybei dalies nukentėjusiųjų adresus, jie teigia iki šiol negavę jokių atsakymų.
Bet atsakymo sulaukė D. Rusakienė. Gegužės 15 dienos raštą pasirašė Domas Griškevičius, prisistatęs, kaip „Savivaldybės mero pavaduotojas, pavaduojantis Savivaldybės merą“. Jame vėl reikalaujama dokumentais pagrįsti žalos atsiradimą ir jos dydį.
Advokatė sako, jog niekas iš nukentėjusiųjų nesiekė praturtėti, bet norėjo atkreipti dėmesį į problemą ir priversti Savivaldybę dirbti, kad nebūtų tragiškų pasekmių.
„Neturtinė žala nurodyta tik simbolinė. Jeigu aš patyriau nepatogumų, aš tikrai neprivalau kreiptis į šeimos gydytoją ar psichologą“, – sako šiaulietė. Jos nuomone, Savivaldybė bijo sukurti precedentą, nes tie, kurie patyrė turtinę žalą, gali pareikalauti ją atlyginti ne simboliškai.
„Pernai buvo panaši byla dėl nevalytų šaligatvių Vilniuje. Savivaldybė įrodinėjo, kad ne ji turi atlyginti žalą, nes yra sudariusi sutartį su įmone, kuri prižiūri gatves ir šaligatvius. Teismas išaiškino, kad pareiga pagal Viešojo administravimo įstatymą yra Savivaldybei, o kam ji ją perduoda – nėra gyventojo reikalas“, – komentavo advokatė.
Stebino klaidos
Nukentėjusieji, „Facebook'e“ susikūrę savo grupę, pasidalijo D. Griškevičiaus pasirašytu raštu ir buvo nustebinti nepagarbos – tekste yra daugybė klaidų: atmetus nepadėtus kablelius ir stiliaus klaidas, nosinės užkabintos ant veiksmažodžių ("sprendžią“, „kylą") arba nukabintos ("turėtu") ir panašiai.
„Kai aš kreipiausi dėl kontoros iškabos, man atsakė, kad neduos leidimo, nes aš po taško padėjau dvitaškį. O pati Savivaldybė siuntinėja raštus su klaidomis. Neturi kalbos tvarkytojo?
Kaip rašo raštus, tokie ir sprendimai“, – apgailestavo D. Rusakienė.
„Pavedimas brangiau kainuos“
Miesto vicemeras Domas Griškevičius „Šiaulių kraštui“ patvirtino Savivaldybės poziciją – „tik teismas gali nustatyti, kokio dydžio žala“, todėl Savivaldybė negalinti mokėti, „kas kiek paprašo“. Nesvarbu, kad žala esanti simbolinė – 1 euras: „Pavedimas brangiau kainuos“.
Ar negalėjo Savivaldybė parodyti gerą valią ir pripažinti, kad gyventojai iš tiesų patyrė nepatogumų, juolab kad pati ne kartą baudė gatves prižiūrinčią įmonę už netinkamą jų valymą?
„Mieste gyvena per 100 tūkstančių gyventojų. Įsivaizduokite, jie parašo prašymus, kad galimai patyrė tam tikrų sunkumų: kažkas vėlavo į darbą, kažkas neišvažiavo iš kiemo, kažkas prašo po 5, po 100 eurų. Neužtenka parašyti, kad kažkas yra blogai. Jeigu yra įrodymai, gal galima kažkaip spręsti situaciją.“
Jis bandė prisiminti, kad „ne vieną atvejį esame turėję, kai važiavo žmogus, pataikė į avarinės būklės duobę, susprogo padanga, pateikė įrodymus: nufotografuota duobė, padanga, pateikė įrodymus“.
Ar Savivaldybė „ne vienu atveju“ kompensavo patirtą turtinę žalą? „Tokių detalių nežinau, bet žinau, kad yra tam tikri dalykai – ar per teismą, ar kitaip“, – painiojosi vicemeras.
Gal Savivaldybė svarstė pasikviesti nukentėjusiuosius ir pasikalbėti, nes tai – pilietiška miesto bendruomenė? „Ačiū už patarimą“, – atsakė D. Griškevičius.
Paklaustas, ar skaitė raštą, po kuriuo pasirašė, ar matė klaidas, jis pasiteisino: „Permeti akimis, bet turint omenyje, kiek yra raštų, dokumentų... esmę pagaunant... Nesmagu, garbės neprideda“.
Rinksis teismą
Advokatė D. Rusakienė sakė suvokianti, kad Savivaldybė dabar žaidžia, tempia laiką, kol problema nutols, žmonės praras entuziazmą ginti savo interesus. Tačiau senaties terminas dėl žalos atlyginimo, pasak advokatės, yra treji metai.
„Jeigu situacija artėjančią žiemą nesikeis, mes neberašysime bergždžių raštų, o iš karto kreipsimės į teismą, – sako šiaulietė. – Savivaldybė dabar sutaupo, bet kokie prioritetai? Jeigu būtų atsitikę žūčių, kas tada prisiimtų atsakomybę?“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Nukentėję dėl slidžių gatvių šiauliečiai dar sausį pareiškė pretenziją Savivaldybei atlyginti patirtą neturtinę žalą (nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, pažeminimąir pan.). Savivaldybė reikalauja pateikti dokumentus, kurie įrodytų ne tik tokios žalos atsiradimą, bet ir dydį.
Asmeninė nuotr.
Advokatė Daiva Rusakienė teigia, kad teismuose jau dabar nagrinėjama nemažai bylų pagal draudimo bendrovių ieškinius savivaldybėms ir su savivaldybėmis sutartis sudariusiomis įmonėmis, reikalaujant regreso tvarka atlyginti nuostolius dėl to, kad savivaldybės nevykdė savo pareigų: pavyzdžiui, vairuotojas sugadino automobilį dėl netvarkingų gatvių.
Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius apie 1 euro neturtinės žalos atlyginimą: „Pavedimas brangiau kainuos“.