
Naujausios
Savivaldybės nori skolintis, kad neliktų be projektų
Po susitikimo pirmadienį su Ministru Pirmininku Sauliumi Skverneliu šalies savivaldybių merai išgirdo, kad teks laikytis fiskalinės drausmės ir verstis be didelių skolų. Negalėdamos daugiau skolintis savivaldybės gali užstrigti su vykdomais projektais.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
„Gelbėjimosi ratas“
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiasis specialistas Vitalis Lebedis pranešė, kad miesto merui Artūrui Visockui aktualiausias buvo Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamų projektų finansavimo klausimas, kurį meras Premjerui kėlė ir anksčiau.
Teisės aktai numato, kad savivaldybės negali skolintis daugiau lėšų, nei grąžino paskolų praėjusiais kalendoriniais metais. Apribojus savivaldybių galimybes skolintis, jos nebegali pasinaudoti bankų lėšomis, įgyvendindamos URBAN programos viešųjų erdvių rekonstrukcijų projektus.
A. Visockas jau buvo informavęs Premjerą, kad nepadidinus skolinimosi limitų nacionaliniu lygmeniu kyla grėsmė neįgyvendinti ypač svarbių projektų, kuriems pritraukiamos ir Europos Sąjungos lėšos, nes kylant kainoms realus projektų vykdytojų prisidėjimas prie projektų finansavimo yra ne 15, o 30 procentų, o kai kuriais atvejais siekia net 50 procentų. Ši problema ypač aktuali didiesiems šalies miestams.
V. Lebedis perdavė mero žodžius, esą Premjeras iškėlė Finansų ministerijai klausimą, kodėl savivaldybės, turinčios „sveikus“ finansus, negali pasiskolinti. Anot mero, ministerija siūlo mažus „gelbėjimosi ratus“ – skolintis per ją, tačiau čia kalbama tik apie nedideles sumas. Meras tikisi, kad šis klausimas turės sprendimą, nes kuo greičiau projektai bus įgyvendinti, tuo jie bus efektyvesni.
Projektai brangsta
Šiaulių rajono meras Antanas Bezaras sakė, kad viena iš pagrindinių iš Premjero išgirstų žinių dėl fiskalinės drausmės – nesitikėti nerealių Vyriausybės pažadų, nesilankyti ministerijose su pinigų prašinėjimais ir tvarkytis be didžiulių skolų.
A. Bezaras sakė, kad Šiaulių rajonas projektus infrastruktūrinius projektus įgyvendins, tačiau nauji gali nusikelti į kitus metus.
„Mes nuo realybės neatitrūkę, tvarkomės ūkiškai“, – sakė meras, nors pripažino, kad, keliantis projektams į ateitį, jie brangsta, nes kasmet kyla darbų ir medžiagų kainos.
Skatins savivaldybes už ekonominius rodiklius
Vyriausybė pranešė, kad susitikimo metu merai informuoti, jog bus siekiama stiprinti regionų mokyklų, kurios būtų pasirengusios visapusiškai integruoti į Lietuvą grįžtančius ar atvykusius vaikus į švietimo sistemą, tinklą.
Vyriausybė pasitarime pritarė Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategijai. Formuojant 2020 metų biudžetą savivaldybėms bus skiriamas papildomas finansavimas atskirų sektorių darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti.
Vyriausybė sukūrė ir Seimui pateikė savivaldybių biudžetų finansavimo tvarką, kurioje pirmą kartą atsiranda motyvacija savivaldybių vadovybėms siekti geresnių ekonominių rodiklių. Tikimasi, kad ši nauja tvarka, pastūmės savivaldybes gerinti investicinę ir verslo aplinką.
Vyriausybėje tvirtinama, kad stebimas didelis proveržis investicijų pritraukimo srityje į regionus. 2018 metais „Investuok Lietuvoje“ pritraukti užsienio investuotojai sukūrė 4 600 darbo vietų, tačiau už Vilniaus miesto ribų yra tik 35 procentai iš jų.
Praeitą savaitę Seimas pritarė GPM perskirstymui, kur savivaldybės skatinamos už ekonominius rodiklius.
Susitikime akcentuota, kad ateityje numatoma žymiai didesnį vaidmenį skirti Regionų plėtros taryboms, rengiamas Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo projektas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.