Naujausios
Seimas surengė valstybės įstaigų reviziją
Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis ėmėsi revizuoti Parlamentui atskaitingas institucijas, kurios, pasirodo, ir dubliuoja viena kitą, ir turi nemažai problemų, ir per brangiai kainuoja valstybei. Net 21 institucija – tarnybos ar komisijos, išlaikomos iš mokesčių mokėtojų kišenės, – yra atskaitingos Seimui. Keturiolika iš jų per tris dienas spėjo aplankyti Seimo pirmininkės pavaduotojas K.Komskis, atsakingas už tarnybų, kurios atsiskaito įstatymų leidėjams, priežiūrą.
 |
| Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis (kairėje) ėmėsi revizuoti Parlamentui atskaitingas institucijas ELTA nuotr. |
Vienose žinybose jis rado gana gerai dirbančius kolektyvus ir išgirdo nedaug nusiskundimų, o kitose aptiko net viduramžių tvarkos liekanų. Po tokios revizijos K.Komskis susidarė vaizdą, kad įvairių valdiškų kontorų kadaise prikurta visai be reikalo, nes jos kone dubliuoja viena kitos veiklą, o galutinio rezultato beveik ir nėra.
„Valdančiosios koalicijos taryboje jau prieš kurį laiką pateiktas siūlymas jungti dalį Seimui atskaitingų institucijų, mažinti jų darbuotojų skaičių, nes tapo akivaizdu, kad tai valstybei nei reikia, nei duoda naudos“, – sakė K.Komskis.
Ką išvydo ir ką sužinojo vienas Seimo vadovų? K.Komskio pastebėjimai – specialiai „Respublikai“.
VSD (direktorius Gediminas Grina)
Seimo valdybos nariai norėjo sužinoti daugiau ir konkrečiau apie VSD veiklą – kodėl ši institucija atsisako suteikti informaciją ar bent atsakyti ne tik paprastiems parlamentarams, bet ir Seimo valdybos nariams. Jau turime atvejų, kad saugumas suteikia informaciją parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariams, o valdybai – ne. Keista situacija. Domėjausi, kokia tvarka apskritai reikia prašyti informacijos iš VSD ir kodėl ji neprieinama, lyg slepiama.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (direktorius Saulius Urbanavičius)
Domino bendra tarnybos padėtis, biudžetas, finansinės problemos, veiklos prioritetai. Taip pat ir kai kurie rezonansiniai tyrimai, bylų kelias į teismą. Pastaruoju metu vėl tapo aktuali vadinamoji Panevėžio byla, susijusi su kai kuriais Lietuvos krepšinio federacijos veikėjais ir dingusiais valstybės pinigais prisidengiant pasirengimu 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatui. Ši byla turėtų būti ypač kruopščiai nagrinėjama teisme, nes ta istorija tiesiogiai susijusi ir su tarptautiniu Lietuvos prestižu. Kai STT atstovai neseniai lankėsi pas mane, informavo, kad netrukus bus ir daugiau panašių bylų.
STT jau seniai kamuoja finansinės problemos, o ši tarnyba juk ir pensijas moka savo buvusiems darbuotojams. Kitiems metams numatyta tarnybai skirti didesnį finansavimą, tad vadovų klausiau, ar užteks siūlomų pinigų. Jie išsakė savo nuostatas.
Radijo ir televizijos komisija (pirmininkas Edmundas Vaitekūnas)
Domėjausi, ar jie susitvarko su pavestomis funkcijomis, ar užtenka joms atlikti esamų įstatyminių svertų, kokių teisės aktų ar jų pataisų trūksta. Šioje tarnyboje mane išties domino ūkiniai klausimai, naujos patalpos, nes senosiose jiems jau buvo labai sunku dirbti. Taip pat sužinojau, kad dėl pasenusių įstatymų Radijo ir televizijos tarnyba nebegali atlikti kai kurių funkcijų. Pavyzdžiui, tarnyba jau seniai negali bausti vienos Vilniaus įmonės, kuri iš gyventojų per jėgą lupa mokestį už radijo taškus, kuriais žmonės net nesinaudoja. Tarnyba neturi teisės surašyti protokolų, todėl priversta kreiptis į policiją, o ši neturi tam tinkamų specialistų. Jau dvejus metus gyventojai terorizuojami dėl to mokesčio, praranda pinigus, o firma juos iki šiol apgaudinėja. Mes susitarėme, jau parengėme įstatymo pataisas, kurios leis Radijo ir televizijos tarnybai pačiai atstovauti teismuose, piliečiai bus palikti ramybėje.
Lietuvių kalbos komisija (pirmininkė Daiva Vaišnienė)
Problemų yra ir šioje institucijoje. Domėjausi, ar gera yra sistema, kad Valstybinės kalbos inspekcija yra atskirta, pavaldi Kultūros ministerijai, o lietuvių kalbos tvarkytojai pavaldūs savivaldybėms. Aiškinausi, kaip iš tikrųjų turėtų būti, kaip tuos tvarkytojus suaktyvinti, naudingiau panaudoti, kad mūsų kalba būtų kur kas stipriau saugoma ir kontroliuojama. Dabar akivaizdu, kad kalbą kontroliuojanti tarnyba daugiau dirba tik sostinėje, o provincijoje to nėra. Žinoma, lietuvių kalba užsienietiškais pavadinimais labiausiai žudoma Vilniuje, tačiau ši mada po truputį persikelia į provinciją, o kadangi čia beveik nėra kontrolės, rezultatai gali būti labai neigiami. Jau pats pastebėjau, kad susilpnėjus kalbos tvarkytojų veiklai valdininkai vis labiau rašo netvarkingai, su klaidomis ir t.t. Tai yra užkrečiamas procesas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
Šioje įstaigoje labiausiai stebina nuolatinio vadovo trūkumas, tad reikia tikėtis, kad naujoji Seimo pirmininkė L.Graužinienė jau artimiausiu metu tuo pasirūpins. VTEK privalo išspręsti ir kitą didelę problemą – kodėl už tas pačias nuodėmes savivaldybių tarybų nariai nevienodai baudžiami. Man tai atrodo labai keista ir tikriausiai jau reikia kone atskiro įstatymo, kuriame būtų aiškiai parašyta, už kokias klaidas kokios bausmės turėtų būti skiriamos. Dar daugiau problemų yra dėl valstybės tarnautojų deklaracijų, mat teismai jau išaiškino, kad negalima viešinti jų sutuoktinių sandorių, todėl ir deklaravimas tapo bevaisis. Taip pat paaiškėjo, kad VTEK net neturi žmogiškųjų resursų, kad tinkamai atliktų deklaravimo kontrolės funkciją, kurią šiandien iš esmės atlieka Valstybinė mokesčių inspekcija.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (pirmininkė Diana Korsakaitė)
Šioje žinyboje perdaviau įvairių Seimo klausimų raštu, tad iš VKEKK ir atsakymus gausime raštu. Turbūt labiausiai šioje komisijoje domino klausimas, kodėl savivaldybės prašo mažesnių šilumos kainų, o VKEKK kažkodėl visiems stengiasi nustatyti tik didesnes kainas. Domėjausi, ar tai yra teisinga Lietuvos žmonių atžvilgiu, taip pat ir galimybe kai kurias šios komisijos funkcijas jau perleisti pačioms savivaldybėms. Mane domino ir dujų kainų nustatymas, ir atsinaujinančių energijos išteklių situacija.
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas (pirmininkė Vaiva Žukienė)
Labai nustebau pamatęs, kad šis fondas dirba kone viduramžių sąlygomis ir galbūt todėl kyla pagrįstų įtarimų dėl jo dalijamų lėšų skaidrumo. Tikrai nesuvokiama, kodėl fonde dirbama su popieriumi ir pieštukais, nesugebama įsigyti normalių kompiuterių programų, kurios aiškiai parodytų, kaip skirstomi tie pinigai, kada, kam ir kiek duota. Bet dar blogiau, kad į fondą su paraiškomis gauti paramą kreipiasi tie patys asmenys, kurie tuos pinigus ir skirsto! Nors tai nėra didelės sumos, apie 6 mln. litų per metus, vis tiek nesuvokiama, kaip tokia sistema dar gali egzistuoti. Paklausęs, kas daroma, kad prašytojai nebūtų ir skirstytojai, išgirdau atsakymą, kad tokių skirstytojų visada prašoma nusišalinti nuo sprendimų, bet jie... vis tiek nenusišalina.
Konkurencijos taryba (vadovas Šarūnas Keserauskas)
Labai dažnai būna akivaizdu, kad slapta susitaria dėl vienodų kainų energetikai, maisto gamintojai, todėl tikrosios konkurencijos ir būti negali, jeigu egzistuoja karteliai. Konkurencijos taryboje klausiau, kas daroma, kad kartelinių susitarimų nebūtų arba jie būtų iškart aptinkami, o man atsakė, kad trūksta ir įstatymų, patys darbuotojai negali atlikti kai kurių tyrimų. Mane nustebino, kodėl iki šiol apie tai tylėta lyg niekur nieko. Tai tik dar kartą įrodo, kad kai kurios institucijos dubliuoja viena kitą, o apie trūkstamus teisės aktus ar reikalingas funkcijas tyli tol, kol rimtai nepatikrini. Gal kai kam taip lengviau gyventi – nereikia dirbti, ir tiek.
Lietuvos bankas (valdytojas Vitas Vasiliauskas)
Centrinio banko vadovybei buvo užduoti kone tradiciniai klausimai apie kredito unijų veiklos sugriežtinimą ir ar to tikrai reikia, apie komercinių bankų priežiūrą ir „Snoro“ turto išpardavimo gana menkomis kainomis procesą. Lietuvos banko valdytojas Vitas Vasiliauskas pateikė gana aiškius argumentus – kredito unijas reikia kontroliuoti griežčiau, nes kai kurias jų įsteigė net giminaičiai. Didesnės kontrolės sulauks ne tik komerciniai bankai, bet ir greitųjų kreditų bendrovės, kurių veikla jau kelia ir nerimą. Apie „Snorą“ neišgirdome nieko nauja, nes Lietuvos bankas nuo šios temos atvirai atsiriboja ir sako, kad tai tik paties bankroto administratoriaus, Kreditorių komiteto ir teismo reikalas.
Seimo kontrolierių įstaiga (vadovas Augustinas Normantas)
Šioje įstaigoje užsimezgė beveik vien pažintinis pokalbis. Įstaiga dirba gana gerai, kontrolieriai aktyviai važinėja po Lietuvą ir rūpinasi gyventojų problemomis. Neišgirdau ir prašymų bei nusiskundimų dėl finansavimo ar kitų problemų.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (kontrolierė Aušrinė Burneikienė)
Mano apsilankymas čia buvo dvigubas, nes kartu aptarėme ir lygių galimybių kontrolieriaus įstaigos reikalus. Vaiko teisių apsaugos srityje yra ypač daug neatsakytų klausimų ir problemų, tad domėjausi, kas padaryta, kad vėl nepasikartotų Garliavos istorija, ar pasiruošta tokiems dalykams. Mane taip pat domino, ką reikia daryti su vaiko teisių apsaugos tarnybomis, šiandien esančiomis prie kiekvienos savivaldybės, – jas jungti, palikti tokį hibridą ar perduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos žinion. Viena ES direktyva lygių galimybių kontrolieriaus įstaigą apkrovė papildomomis funkcijomis, tačiau papildomų etatų ir pinigų tam neskirta.
Generalinė prokuratūra
Kadangi generalinis prokuroras Darius Valys tą dieną buvo Seime, susitikau su penkiais vyriausiaisiais prokurorais. Kalbėjausi apie svarbiausius rezonansinius tyrimus, tarp jų – apie Panevėžio krepšinio bylą. Prašiau, kad ši ir kitos labai svarbios bylos kuo greičiau atsidurtų Seime, nes dabar ten atsiduria tik atskiri jų epizodai. Prisimindamas tą pačią Panevėžio bylą ir pradėtą ikiteisminį tyrimą šio miesto vadovams dėl aplaidžiai vykdytų pareigų, prokurorų klausiau, ar jau dabar negalima būtų lygiai taip pat tirti Bendrojo pagalbos centro (BPC), kitų tarnybų vadovų veiklą, susijusią su tragedija Dembavoje. Juo labiau kad jau galbūt prieš mėnesį mano iniciatyva klausimas dėl lėšų panaudojimo kuriant BPC atiduotas tirti Seimo Antikorupcijos komisijai. Taip pat aiškinausi, kodėl nėra atliekami jokie prokurorų veiksmai dėl Seimo narės Neringos Venckienės, nors policija seniai nustatė jos buvimo vietą. Visiškai nesuprantama, kodėl prokurorai delsia kreiptis į kitos šalies pareigūnus dėl parlamentarės sugrąžinimo į Lietuvą.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
