Naujausios
Seniūnaičiai — prievaizdai ar tarpininkai?
Kitąmet Lietuvoje atsiras seniūnaičiai — dar viena didžiulio valdžios aparato grandis. Apskrities seniūnai ploja rankomis, o eiliniai žmonės purtosi naujo valdžios prievaizdo.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Dar vienas postas
Seimas priėmė naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatymą, kuriame yra numatyta naujų esminių pokyčių valdžios piramidėje. Seniūnijos bus skaldomos į seniūnaitijas, o jas valdys seniūnaičiai.
Seimas ginčijosi tik dėl naujo valdžios posto pavadinimo. Iš pradžių siūlyta naują pareigybę pavadinti senoviniu pavadinimu — šaltyšiai, tačiau kalbininkai stojosi piestu — tai svetimybė, skolinys iš lenkų kalbos ir taip šios pareigybės — kaimo seniūno — taip vadinti negalima, nelietuviška. Tačiau be prieštaravimų pritarta naujai pareigybei — seniūnaičiams ir naujam žmonių padalijimui į seniūnaitijas.
Seniūnaičiai turės atstovauti vietos bendruomenės gyventojų interesams seniūnijoje, savivaldybės institucijose ir valstybės įstaigose, skatins gyventojus prižiūrėti gyvenamosios vietovės teritoriją: kelius, gatves, aikštes, kapines ir kitus infrastruktūros objektus, taip pat plėtoti ir organizuoti vietos kultūros ir sporto gyvenimą.
Nauji pareigūnai taip pat turės teisę gauti savivaldybėje parengtus teisės aktų projektus ir jau priimtus teisės aktus, susijusius su seniūnaitijos gyventojais, dalyvauti savivaldybės tarybos posėdžiuose, kai bus svarstomi klausimai, susiję su seniūnaitijos gyventojais, ir pareikšti seniūnaitijos gyventojų nuomonę.
Seniūnaičiai bus dvejiems metams renkami vietos gyventojų. Seniūnaičiai kol kas dirbs visuomeniniais pagrindais — už darbą negaus algos ir atskiro kabineto. Nebent seniūnijose atsirastų atskiras jiems skirtas darbo kambarys.
Tarybiniais laikais veikė panaši į planuojamas seniūnaitijas struktūra — Gatvių komitetas, kuris ragindavo žmones susitvarkyti kiemus, nusidažyti tvorą ar nusipjauti žolę.
Seniūnų pasiuntiniai
„Šiaulių krašto“ kalbintos Šiaulių miesto Medelyno seniūnė Vitalija Vilčiauskienė ir Šiaulių rajono Meškuičių seniūnė Jolanta Baškienė negali atsidžiaugti Seimo sprendimu sukurti naujas seniūnaičių pareigybes.
„Seniūnai nebe viską pamatom, ką reikėtų padaryti. Seniūnaičiai dirbtų žmonių labui — praneštų seniūnui, kas kaimelyje ar miestelyje dedasi. Gal ne visi žmonės išdrįsta kreiptis į seniūną su savo bėdomis. Seniūnui reikia visuomeninio padėjėjo, nes seniūno pavaduotojas yra valstybės tarnautojo pareigybė, jie ir taip labai apkrauti darbais“, — gynė seniūnaičių pareigybę Meškuičių seniūnė J. Baškienė.
J. Baškienės nuomone, seniūnaičiai tiesiogiai bendrautų su kaimų žmonėmis. „Gal susirgo, gal šeima geria, o kaimynai nedrįsta pranešti, kad neprižiūrimi vaikai, gal nežino, kaip ir kur gauti pažymą, tad, seniūnaiti, būk mielas pranešk seniūnui apie žmogaus bėdas“, — darbus seniūnaičiams planuoja seniūnė J. Baškienė.
J. Baškienė tikina, kad atsiras žmonių, kurie visuomeniniais pagrindais, be jokio atlygio imtųsi rimtų darbų. „Mes ugdytume žmonių pilietiškumą“, — tikino J. Baškienė.
O Medelyno seniūnė V. Vilčiauskienė nemano, kad bus lengva įkalbėti ką nors tapti seniūnaičiu be jokio atlygio. Nors taip pat yra įsitikinusi, kad tokia pareigybė labai padėtų seniūnams būti arčiau žmonių.
V. Vilčiauskienė pasakojo, kad būtent seniūnų asociacijoje gimė idėja įsteigti pagalbininko pareigybę seniūnams. „Seniūnijose daugiausia individualios valdos: nepaskambinsi kaip daugiabučio namo bendrijos pirmininkui ir nepasakysi, kad reikia kokią problemą spręsti“, — sakė V. Vilčiauskienė.
Valdžia ir taip išsipūtusi
Seniūnių džiaugsmus bematant užgesino paprasti seniūnijų gyventojai. Vos tik užsiminus apie dar vieną naują valdžios postą — seniūnaičius — žmonės raukėsi ir keikė esamą valdžią.
„Ar dar jiems neužtenka? Man atrodo, kad valdžios užtenka ir taip, kam dar kurti naujas vietas. Tvoras patys nusidažom, kiemą susitvarkom, o švenčių Šiauliuose ir taip užtenka, ką tas seniūnaitis suorganizuos“, — sako gyvatvorę karpantis šiaulietis pensininkas Petras, Medelyno seniūnijos gyventojas.
Andžela Šalkauskaitė kaip tik ravi savo kiemo patvorį. Ji nieko prieš, kad atsirastų tarpininkas tarp seniūno ir žmonių. „Kaimynas kaimynui kartais neišdrįsta pasakyti susitvarkyk, tavo kiemas apleistas ar šuo palaidas, o tarpininkui gal labiau išgrįstų ir tada būtų daugiau tvarkos gyvenvietėse. Bet pati Andžela niekada nesutiktų būti seniūnaite.
Meškuičiuose nesutikome nė vieno žmogaus, kuris užtartų seniūnaičius. Meškuitietė Stefa pykteli: „Kam reikalingi dar kažkokie tarpininkai? Valdžia ir taip išsipūtusi, kad algoms vos beužtenka valstybė išmokėti. Kad žmogui nuo to geriau būtų, kai atsiras kažkokie seniūnaičiai — netikiu“.
Būrelis moterų prie dėvėtų drabužių turgelio pritaria Stefai. Kad tik dirbtų, kaip reikia, dabar valdžioje esantys, o naujų valdininkų tikrai nereikia.
„Atrodo buvo paprastas žmogus, nespėjo į valdžią įlįsti, su paprastu žmogum jau nebesikalba. Nebereikia pūsti valdininkų būrio. Artėja rinkimai ir taip nėra už ką balsuoti, nėra kuo pasitikėti“, — neužtaria seniūnaičių atsiradimo meškuitietė Sigita.
CITATA
„Kam reikalingi dar kažkokie tarpininkai? Valdžia ir taip išsipūtusi, kad algoms vos beužtenka valstybė išmokėti. Kad žmogui nuo to geriau būtų, kai atsiras kažkokie seniūnaičiai — netikiu
VALDŽIA: Meškuičiuose turgelyje besibūriuojančios moterys įsitikinusios — valdžios Lietuvoje ir taip per daug.
ENTUZIASTAI: Medelyno seniūnė Vitalija Vilčiauskienė įsitikinusi, kad sunku bus surasti norinčių būti seniūnaičiais, nes niekas už darbą algos nemokės.
PAGALBININKAI: Meškuičių seniūnė Jolanta Baškienė mano, kad būtinai reikia seniūnaičių — seniūnams padėtų dirbti.
TVORA: Šiaulietis Petras sako, kad ir be seniūnaičio paraginimo tvorą gali nukirpti.
TVARKA: Šiaulietė Andžela Šalkauskaitė mano, kad seniūnaičiai reikalingi, gal būtų daugiau tvarkos, bet ji pati nesutiktų dirbti tokio darbo.
Jono TAMULIO nuotr.
