Naujausios
Serganti senolė įkalinta bute
Į „Šiaulių krašto“ redakciją paskambinę žmonės pranešė, kad viename Šiaulių Talšos gatvės name savo bute daugiau nei pusmetį yra įkalinta ligota močiutė. Samdoma moteris du kartus per dieną atrakina duris — pamaitinti, apiprausti. Užrakinta senolė prašosi į laisvę.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Kaimynų rūpestis
„Gyvenu ketvirtame aukšte, senutė trečiame. Baisu klausyti, kaip vakare ji daužo duris, langus. Šaukia, kad išleistų ją kas nors“, — sakė Talšos gatvės daugiabučio gyventoja Sigutė.
Moteris tikina, kad 74 metų Stefanija N. užrakinta yra nuo praėjusių metų rudens. Raktus nuo buto turi šalia gyvenanti kaimynė, tačiau močiute rūpinasi ir jai valgį atneša kita moteris, kurią pasamdė įkalintos senolės dukra.
Kaimynė Sigutė pasakoja, kad namo susirinkime ne kartą spręsta, kaip padėti įkalintai moteriai, kurios šauksmai ir durų trankymas gąsdina ir vaikus, ir suaugusiuosius, tačiau nieko nepasiekta.
„Parėjusi po darbo girdžiu, kaip ateina prižiūrėtoja, pamaitina močiutę, suleidžia jai vaistų, kad ši miegotų. O šeštadienį ir sekmadienį triukšmas iš buto sklinda visą dieną. Gaila sergančio įkalinto žmogaus. Kokia yra dukters širdis, jei užrakinusi sergančią motiną laukia mirties, yra labai pasiturinti, pasirūpinti sergančia mama tikrai galėtų“, — svarstė kaimynė.
Nuo pasaulio saugo užraktas
„Šiaulių kraštas“ apsilankęs prie senolės durų triukšmo neišgirdo. Moters, kuri turi raktus nuo įkalintos močiutės durų nebuvo namie. Duris atidarė aukštu žemiau gyvenanti Janina Petraitienė, kuri patikino, kad virš jos gyvenanti moteris tikrai visą laiką yra užrakinta.
Nuo praėjusių metų rudens J. Petraitienės butas buvo du kartus užpiltas vandeniu. Nuo to laiko sergančios močiutės bute buvo užsuktas ir vanduo, ir dujos.
„Gerai pažinojome viena kitą — keturiasdešimt metų šalia gyvename. Baisu, kad jos, ligotos motinos, duktė nenori. Niekas nežino, kas gali nutikti, o ji viena užrakinta“, — sakė kaimynė Janina.
Kitame aukšte gyvenanti Elena Venckienė patvirtino, kad buvo apipiltas ir jos pirmame aukšte esantis butas. Prisimena, kad prieš kelerius metus ligota kaimynė dar ateidavo pas ją paprašyti maisto, pakalbėti, nors maisto būdavo ir jos šaldytuve.
„Duktė nusamdė moterį, kuri prižiūri, pamaitina, aptvarko jos motiną, vaistų suleidžia. Ateina ryte ir vakare. Senas žmogus gyvena narve. Duktė retas svečias“, — kalbėjo ponia Elena.
Pagalba tik po signalo
Savivaldybės socialinės paramos skyriaus, Socialinių paslaugų poskyrio vedėja Aušra Gailiūnienė „Šiaulių kraštui“ sakė, kad darbuotojai apie tokius ligotus, įkalintus, negalinčius save prisižiūrėti žmones sužino tik tuomet, kai tarnybai praneša kaimynai ar artimieji.
„Pirmiausia apie tokią situaciją turėtų žinoti šeimos gydytojas. Vaistus išrašyti reikia pacientui. Tačiau senutė serga psichine liga, tokiu atveju ją turėtų prižiūrėti Psichikos sveikatos centro specialistai“, — sakė A. Gailiūnienė.
Šiaulių asmens sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro socialinė darbuotoja Laima Žukienė patikino, kad namiškiai ar kaimynai turėtų pateikti prašymą Psichikos sveikatos centrui dėl psichikos sutrikimą turinčio žmogaus priežiūros. Jei artimieji atsisakytų globoti sergančią moterį, jai būtų surasta vieta viename iš rajono pensionų.
„Alzheimerio liga sergančio žmogaus negalima palikti be priežiūros. Visą parą šalia turi būti globėjas. Jei negali žmogus pasirūpinti pats savimi — turi būti paskirtas globėjas. Apie tokius žmones pranešti būtina mums“, — sakė L. Žukienė.
Teisininkai „Šiaulių kraštui“ sakė, kad bet koks žmogaus laisvės apribojimas pagal Baudžiamąjį kodeksą yra neleistinas, už tai baudžiama.
Duktė ieško geriausio
Įkalintos senutės duktė Nijolė „Šiaulių kraštui“ telefonu pasakojo, jog kaimynų pasipiktinimas dėl užrakintos motinos yra jai žinomas.
„Mama jau treji metai serga Alzheimerio liga ir susirgimas stipriai progresuoja. Ji manęs nebepažįsta. Ieškojau geriausio slaugos varianto — laikyti bute man pasirodė tinkamiausia. Samdau moterį, kuri maitina, apiprausia, sutvarko. Negi tai blogai“, — klausė moteris.
Duktė tikina, kad mamos į gydymo įstaigas ar pensionus atiduoti nenori, nes įsitikinusi, kad ten senutė gali būti neprižiūrėta, sumušta ar kitaip engiama. Pasakoja, kad domėjosi, jog Birštone yra privati senjorų rezidencija, tačiau mokestis už gyvenimą ten pasirodė itin didelis — 120 tūkstančių metams.
Duktė sako, kad savo namuose motinos laikyti negali, nes motinos prižiūrėtoja nevažiuotų į miesto pakraštį, be to namie nebūtų sąlygų atjungti vandens ir dujų. Aplankiusi Šiaulių rajonų pensionus, duktė pasibaisėjo ten esančiomis gyvenimo sąlygomis, todėl motinos nesiryžo išvežti į tokias įstaigas.
„Kaimynai pyksta, kad mama triukšmauja, apkalėm duris porolonu, kad mažiau sklistų triukšmas. Atrakinti negalima, nes ji nesiorientuoja aplinkoje — išeis ir nebepareis. Ji prižiūrėta, tik tiek, kad užrakinta“, — sakė duktė.
Citata:
„Alzheimerio liga sergančio žmogaus negalima palikti be priežiūros. Visą parą šalia turi būti globėjas“
PRAŠYMAS: „Baisu, kai už užrakintų durų daužosi žmogus ir prašo, kad ją kas išleistų“, — sakė įkalintos senutės kaimynė Janina Petraitienė.
RAKTAS: Duris į sergančios senolės butą atrakina kaimynė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
