Šiau­lie­čiai rinkosi prie savivaldybės

Šiau­lie­čiai rinkosi prie savivaldybės

Šiauliečiai rinkosi prie savivaldybės

Vakar Šiauliuose į skverelį prie miesto Savivaldybės susirinko apie 200 žmonių, protestavusių prieš Drąsiaus Kedžio dukros perdavimą motinai Laimutei Stankūnaitei. Šiauliečių neišgąsdino nei prastas oras, nei gresiančios baudos už nesankcionuotą piketą.

Jurgita JUŠKEVIČIENĖ

Jurgita@skrastas.lt

Juodi kaspinai ir žvakės

Į skverelį prie Savivaldybės apie 12 valandą pradėjo rinktis žmonės. Pagyvenę ir jauni, tėvai su vaikais, visuomenininkai, politikai, menininkai.

Paklausti, iš kur sužinojo apie rengiamą piketą, žmonės vardijo skirtingus šaltinius. Vieni gavo trumpąsias žinutes iš draugų ar pažįstamų, kiti sakė sužinoję internete ar išgirdę kvietimą per radiją bei televiziją.

Piketuotojai skverelyje uždegė žvakių, apjuostų juodais kaspinais, skaitė eilėraščius, skirtus mergaitei, šnekučiavosi. Nesankcionuotą piketą stebėjo policijos pareigūnai, tačiau jų įsikišimo neprireikė, žmonės buvo taikūs.

Kai kurie iš susirinkusių pasakojo buvę Garliavoje, matę ir mergaitę, žaidžiančią su kitais vaikais, girdėję grojančią fleita. Sakė, jog ji jiems atrodžiusi laiminga.

EILĖS: Pikete eiles, skirtas mergaitei, skaitė ir sąjūdietis Algirdas Kulikauskas.

Nuomonės

Adolfas PALIULIONIS, pensininkas, buvęs savanoris:

– Esu labai sukrėstas. Buvo kalbama, kad nebus naudojama jėgos, tačiau į Kedžių namus įsiveržta jėga, išlaužtos durys, išdaužyti langai. Jeigu vaikas būtų norėjęs, būtų pats pas mamą ėjęs. Pikta, kad neišsiaiškinus, kas kalti, o kas teisūs, vaikas perduotas motinai. Moteriškei, kuri gal pati leido tvirkinti savo vaiką?

Aš pats buvau kovo 30 dieną nuvykęs į Garliavą. Ten susirinkę žmonės pasakojo, kad juos labai palaiko verslininkai. Viena firma net cepelinų beveik 100 žmonių buvo atvežusi. Man ten bebūnant vienas verslininkas malkų atvežė.

Indrė JANAVIČIENĖ, šiaulietė, dviejų vaikų mama:

– Ryte įsijungiau televizorių ir, pamačiusi žinias, buvau labai šokiruota. Manau, neteisinga, kad vaikas perduotas motinai. Pati esu dviejų mergaičių mama, manau, kad vaikai turi augti su mama, bet šie įvykiai rodo, kad L. Stankūnaitė neverta motinos vardo. Čia mano asmeninė nuomonė.

Šią istoriją seku nuo pat pradžių. Labiausiai jaudina teisminė neteisybė ir tai, kad vaikas draskomas į visas puses.

Rolandas DOVYDAITIS, aktorius:

– Labai keista. Tokiom pajėgom mergaitę ėmė lyg didžiausią teroristę. Nežinau, kokioje dar valstybėje taip daroma.

Nepatinka, kad per šią istoriją skaldoma visuomenė. Viskas tiek išviešinta, kad nesidomėti ir nežinoti tiesiog neįmanoma.

Gintautas LUKOŠAITIS, skulptorius:

– Valstybė nusirito į prievartą. Tai – paskutinis degradacijos laipsnis. Vaikas čia jau yra nebesvarbus. Jis tapo tam tikru simboliu. Aišku, tai labai skaudu. Šis įvykis reprezentuoja daug daugiau nei konkrečią istoriją.

Pamačiusi, kas dėjosi šįryt, žmona pasakė, kad nenori gyventi tokioje valstybėje. Mes galime išvažiuoti į Prancūziją ar Italiją, bet nevažiuosim. Išvykti iš Lietuvos – ne sprendimas. Čia būtina pasilikti! Būtina kovoti, nes laisvė savaime neduodama.

Gediminas VYŠNIAUSKAS, Pabalių (Šiauliai) bendruomenės pirmininkas:

– Nei išsilavinę, nei paprasti žmonės nesupranta, kodėl neišnagrinėjus pedofilijos bylos, vaikas šturmu atiduodamas moteriai, galimai dalyvavusiai tuose įvykiuose?

Ko gero, norima, kad kaip ir kitos garsesnės bylos, taip ir ši būtų nugramzdinta į užmarštį. Žiūrėdamas į čia susirinkusius žmones tikuosi, kad jie neleis tam įvykti.

Jono TAMULIO nuotr.