Šiauliai iš gulbino skrydžio

Redakcijos archyvo nuotr.
Asociatyvi nuotrauka. Juodosios gulbės.
Šiaulių miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį patvirtino 2024 metų Savivaldybės veiklos ataskaitą. Prieš tai komitetuose ją pristatė vicemeras Justinas Švėgžda. Nesunku pastebėti, kad ataskaitos pristatymas labiau panašus į reklaminę medžiagą nei į objektyvią miesto Savivaldybės veiklos apžvalgą. Meras Artūras Visockas savigyros kontekste nepralenkiamas, o šį kartą ir labai vaizdingas – miestas sklando gulbe. Nors kai kurie klausimai dėl neatliktų darbų nustebino ir patį miesto vadovą.

Rožinė Šiaulių statistika

Tarybos komitetuose pateiktame vicemero J. Švėgždos pranešime apie 2024 metais Savivaldybės nuveiktus darbus nevengiama pasigirti ir objektais, prie kurių atsiradimo miesto valdžia neprisidėjo. Pavyzdžiui, privačios padelio arenos atsiradimas ar valstybinio karinio miestelio atidarymas.

J. Švėgžda kartojo, kad Šiauliai yra sparčiausiai augantis didmiestis. Registrų centro duomenimis, praėjusiais metais mieste gyveno 121 288 gyventojai, nors pranešėjas pripažino, kad LR Vyriausybės oficialiosios statistikos duomenimis, skaičiuojama gerokai mažiau – apie 112 tūkstančių šiauliečių. J. Švėgžda patvirtino, kad į šį skaičių įeina ir trečiųjų šalių piliečiai, atvykę į miestą laikiniems uždarbiams, bei Ukrainos karo pabėgėliai.

2020 metais šiauliečių medianinis amžius siekė 46 metus, o pernai – 43-ejus. Tai reiškia, kad pusė miesto gyventojų yra jaunesni nei 43 metų, kita pusė – vyresni. Šiauliai tarsi jaunėja, tačiau miesto valdžia nenori kalbėti apie tai, kad labiausiai miestą jaunina Vidurio Azijos, Indijos jauni darbingi piliečiai, atvykę į miestą dirbti tolimųjų reisų vairuotojais, statybininkais.

Miesto ūkio ir plėtros komitete opozicijos atstovas Martynas Šiurkus pažymėjo, kad toks medianinio amžiaus skaičiavimas nėra teisingas, iškreiptas laikinai mieste dirbančių užsieniečių ir neatspindi realios situacijos. Realiai vaikų gimstamumas mieste yra mažėjantis, o pernai jis buvo vienas mažiausių pastaraisiais metais, tačiau apie tai miesto valdžios ataskaitos pristatyme neužsiminta nė žodžiu.

„Mes vadovaujamės statistika, nestovime prie įvažiavimo į miestą ir neskaičiuojame kas, kaip, ką, po kam. Galbūt tie skaičiai nėra visai tikslūs, bet mes jais vadovaujamės“, – apibendrino komiteto pirmininkė Rima Juškienė.

Įgyvendinta projektų už beveik 50 milijonų eurų

Nors nedarbo lygis Šiauliuose nėra aukštas – 7,3 procento, darbo užmokesčio vidurkis nėra konkurencingas ir siekia tik 1 980 eurų neatskaičius mokesčių. Tuo tarpu Lietuvos atlyginimo vidurkis yra 2 337 eurai.

Savo ataskaitoje miesto valdžia šį kartą paminėjo, kad ne visi suplanuoti darbai 2024 metais pavyko. Įgyvendinta apie 67 procentai suplanuotų priemonių, iš dalies įgyvendinta 26 procentai, 7 procentai suplanuotų darbų liko neįgyvendinti.

Šiaulių savivaldybė 2024 metais įgyvendino investicinių projektų už beveik 50 milijonų eurų. Didžiausi iš jų: Pramonės, Ežero gatvių kapitalinio remonto darbai, Futbolo ir regbio stadiono statybos pradžia, Karaliaučiaus gatvės pėsčiųjų-dviračių tako rekonstrukcija ir panašiai. Dauguma projektų kėlėsi į šiuos metus arba buvo pradėti dar 2023-iaisiais.

Praėjusiais metais mieste suremontuota beveik 22 kilometrai dviračių takų ir šaligatvių, įrengtas beveik kilometras naujų gatvių, išasfaltuoti 3 kilometrai žvyruotų gatvių, atnaujinta 8,7 kilometro asfaltuotų gatvių. Ežero ir Vytauto gatvių sankirtoje įrengta žiedinė sankryža, o Gardino–Aido ir Gardino–Architektų gatvių sankryžose įrengti šviesoforai.

Šiaulių gyventojus džiugina naujai išasfaltuotos gatvės, tačiau socialiniuose tinkluose miesto valdžia sulaukia daug piktos kritikos dėl to, kad po remonto jos tampa gerokai siauresnės.

Šiauliuose sutvarkyta 11 švietimo įstaigų kiemų, 13 – atlikta patalpų ir vamzdynų remontas, atnaujinti dviejų vaikų darželių pastatai, 15 mokyklų remontuotos sporto salės bei tvarkyta kita infrastruktūra.

Remonto darbų sulaukė ir kultūros įstaigos – Rėkyvos kultūros namai, Šiaulių dailės galerija, „Laiptų galerija“, Kultūros centras.

Tarp didelio noro parodyti reikšmingus pokyčius Šiauliuose vardijami ir tokie „strateginiai“ darbai: renovuoti tualetai Centriniame stadione, nudažyti pastato stulpai, nupirkta vejapjovių.

Nemažų pokyčių įvyko socialinėje srityje. Įrengti 4 nauji pastatai: du – psichinę negalią turintiems žmonėms, kiti du – bendruomeniniams vaikų globos namams. Rekonstruotame pastate įkurti specializuoti vaikų slaugos-globos namai, dienos užimtumo centras, socialinės dirbtuvės. Įgyvendinta nemažai socialinių projektų.

Komitete pranešėjo buvo paklausta, ko, jo manymu, nepavyko praėjusiais metais Savivaldybei nuveikti. Vicemerui mieste trūksta 2 000 Vilniaus universiteto (VU) Šiaulių akademijos studentų, kurie užpildytų viešąsias miesto erdves.

„Dirbame tuo klausimu“, – šypsojosi J. Švėgžda.

Merą nustebino kai kurie skaičiai

Ketvirtadienį vykusiame Tarybos posėdyje meras ataskaitos nebepristatė, tačiau sulaukė klausimų. Tarybos narys Edvardas Žakaris pažymėjo, kad A. Visockas per metus sulaukė 400 jam adresuotų raštų, vieną gyventoją priėmė tiesiogiai ir buvo užregistruotas tik vienas gyventojo prašymas. Ar meras priėmė per metus tik vieną gyventoją? A. Visockas paaiškino, kad jis gyventojams yra prieinamas per elektronines ryšio priemones.

Tarybos narys Eligijus Stugys priminė, kad ataskaitoje nurodyta, jog Miesto urbanistinės plėtros programa įgyvendinta tik 58 procentais – beveik pusė darbų liko nepadarytų. Kodėl taip atsitiko? Niekas posėdžio salėje į šį klausimą atsakyti negalėjo. Meras ne tik atsakymo neturėjo, bet ir negalėjo tuo patikėti, pažadėjo pasiaiškinti.

Atlikę veiklos auditą Savivaldybės auditoriai galėjo pateikti tik sąlyginę išvadą, nes pastebėjo pateiktus iškraipytus duomenis, nurodytas nerealias kai kurio Savivaldybės turto vertes.

E. Žakaris skirtingai nuo valdančiųjų nevengė kalbėti apie trūkumus. Neramina Šiaulių oro uosto situacija, jis dirba nuostolingai. UAB „Šiaulių vandenys“ tiekiamo vandens kainos vos ne dvigubai didesnės nei kituose šalies didmiesčiuose. Kalbant apie įgyvendinamus projektus, nuolat kartojasi Savivaldybės administracijos samdomų projektuotojų klaidos, blogai apskaičiuojamos darbų vertės, todėl tenka iš biudžeto skirti lėšų papildomai. Pavyzdžiui, „Saulėtekio“ gimnazijos stadionui renovuoti papildomų lėšų prireikė net du kartus, o renovuojant Gytarių progimnazijos stadioną ir vėl susidurta su tomis pačiomis klaidomis.

Mero gulbės giesmė

„Gulbė laisva danguje. Gulbė iškamšoje. Ir čia, ir čia yra gulbė. Niekas iš Šiaulių miesto nesitikėjo tokio sisteminio progreso ir tokio laisvo skrydžio. Miestas tapo labiausiai augančiu Lietuvoje. Ataskaita už 2024-ųjų atliktus darbus pritrenkia visišku pozityvu. Ataskaita greitai bus patvirtinta miesto Tarybos posėdyje (birželio 5-ąją) ir taps viešu oficialiu dokumentu“, – gyrėsi meras feisbuko paskyroje ir jau iš anksto žinojo, kaip Taryba balsuos, tvirtindama ataskaitą.

A. Visockas, kaip visada, primena, kad ne visiems patinka „tas laisvas Šiaulių miesto mąstymas ir akivaizdūs sisteminiai pasiekimai“.

„Į gulbę danguje šaudoma aktyviai ir tai jau daroma su optika. Nes kažkam juk reikia gulbės iškamšos? Juk tai taip pat bus gulbė? Neserganti, nerizikuojanti, gražiai padėta matomoje vietoje“, – kelia egzistencinius klausimus miesto galva ir padaro išvadą: „Gulbė danguje yra prasmė. Tai yra gražu. Tada yra gyvybė. Tegul gulbė skrenda.“

Nuolat besigiriančiam merui nusibodo gyventojų aštrūs klausimai, grąžinantys jį į realybę, socialiniuose tinkluose.

„Ateikite visi gudruoliai dirbti į Savivaldybę ir raskite pinigus viską padaryti taip, kaip rodo Jūsų galvos“, – siūlo meras, tarsi varu atvarytas į miesto vadovo kėdę.