Ar kelsis blusų turgelis į Prisikėlimo aikštę?

Va­kar blu­sų tur­ge­ly­je ne­trū­ko nei sen­daik­čių par­da­vė­jų, nei pir­kė­jų. Gied­ras oras, ne­di­de­lis šal­tu­kas – pa­lan­kūs pre­ky­bai. Kas į alė­ją su­ko tie­siog pa­si­dai­ry­ti, kas pi­giai ko­kio daik­to nu­si­pirk­ti.

Ko tik čia nė­ra: se­nos kny­gos, megz­tos ko­ji­nės, ke­pu­rės, lė­lės, gin­ta­ri­niai ka­ro­liai, va­zos, in­dai, sta­tu­lė­lės. Iš­ri­kiuo­ti is­to­ri­niai gar­sie­ji te­le­vi­zo­riu­kai "Ši­le­lis". Net du­jo­kau­kių ga­li nu­si­pirk­ti.

Se­nų pi­ni­gų par­da­vė­jas siū­lo­si pa­ro­dy­ti "pir­mą po­pie­ri­nį lie­tu­viš­ką pi­ni­gą" – 1918 me­tų ka­sos ženk­lą. Ver­čia al­bu­mą su ca­ri­niais rub­liais, ame­ri­ko­niš­kais bank­no­tais, bet lie­tu­viš­ko ne­be­ran­da: "Ma­tyt, par­da­viau".

Po 50 cen­tų – ir ka­lė­di­nės do­va­nų ko­ji­nės, ir se­no­vi­nio po­rce­lia­no lėkš­tės.

"Vi­są gy­ve­ni­mą rin­kau in­dų ser­vi­zus, o ma­no suau­gu­siems vai­kams jie ne­rei­ka­lin­gi, sa­ko, jog iš­mes, tai at­ne­šiau čia – ati­duo­du po 50 cen­tų", – siū­lo mo­te­ris.

"Mes pa­tys nie­kam ne­rei­ka­lin­gi, esam čia lyg ša­šas ant už­pa­ka­lio", – sa­ko vy­ras, at­ne­šęs par­duo­ti įvai­rių įran­kių.

Par­da­vė­jai ži­no, jog ne­beil­gai čia pre­kiaus:"Tu­rim lei­di­mus iki Nau­jų me­tų, o dau­giau nie­ko ne­ži­nom".

Tik vie­nas ki­tas drą­siau da­li­ja­si nuo­mo­ne, ar blu­sų tur­gus rei­ka­lin­gas mies­tui ir mies­tie­čiams?

"Se­niai kal­ba, kad ne­rei­ka­lin­gas. O jis la­bai rei­ka­lin­gas, – ti­ki­na Čes­lo­vas. – Žmo­gus tu­ri ne­rei­ka­lin­gą daik­tą, o pi­ni­gė­lių trūks­ta – tai at­ne­šė – par­da­vė. Ant­ras da­ly­kas, rei­ka­lin­gas ir ko­lek­cio­nie­riams."

"Kaip toks tur­ge­lis ga­li bū­ti ne­rei­ka­lin­gas? Pa­žiū­rė­kit, čia juk vie­ni ži­la­gal­viai, jie par­duo­da daik­tus, kad iš­gy­ven­tų", – tei­gia ki­tas pre­kei­vis, bet ne­no­ri įsi­var­dy­ti.

Liu­ci­ja pa­sa­ko­ja, jog ko­kie penk­ti me­tai atei­na čia kiek­vie­ną tre­čia­die­nį.

"Gau­nu 268 eu­rus neį­ga­lu­mo pen­si­jos, nu­mez­gu ką nors ir atei­nu par­duo­ti. Atei­nu ir dėl to, kad pa­bū­čiau tarp žmo­nių, nes vie­na esu, ir ko­kį eu­riu­ką dar už­si­dir­bu, – sa­ko mo­te­ris. – Man čia la­bai ma­lo­nu ir la­bai ge­ra."

Ni­ko­la­jus taip pat pa­si­da­li­ja, jog atei­na ne tik ko­kio se­no daik­to par­duo­ti, bet ir tur­ge­lio "oru pa­kvė­puo­ti".

"Aš ant­rus me­tus čia atei­nu, čia yra bend­ra­vi­mas, čia yra ma­lo­nu­mas, – sa­ko vy­ras. – Nie­ko šian­dien dar ne­par­da­viau, bet nie­ko bai­saus. Aš se­niai esu šiau­lie­tis, bu­vau vil­nie­tis. Pa­ly­gin­da­mas ga­liu pa­sa­ky­ti, kad Šiau­liai yra la­bai ge­ras mies­tas ir aš lai­min­gas, kad čia gy­ve­nu. Neį­si­vaiz­duo­ju, kur mus ga­lė­tų per­kel­ti, bet, ma­nau, iš­spręs tą klau­si­mą."

Liu­das atė­jo pa­si­dai­ry­ti, "ko nors įdo­mes­nio".

"Vie­nam daik­tas ne­be­rei­ka­lin­gas, o ki­tam rei­ka­lin­gas – žiū­riu, gal ra­siu ko­kį me­džio dro­ži­nu­ką, ar ką iš me­ta­lo iš­kal­tą – tu­riu na­muo­se vi­są ko­lek­ci­ją", – pa­si­džiau­gia po­nas Liu­das.

"Aš ma­nau, kad toks tur­gus yra rei­ka­lin­gas, – pa­si­da­li­ja nuo­mo­ne ir tei­si­nin­kas Bo­les­lo­vas, atė­jęs pa­si­dai­ry­ti se­nų kny­gų. – Vi­so­je Eu­ro­po­je to­kie tur­gūs yra. Du da­ly­kai čia svar­būs: vie­nas ko­kį per­tek­li­nį daik­tą tu­ri, ki­tas jį nu­per­ka. Čia ir bend­ra­vi­mas, ir nau­da, ir lo­bis, ir mū­sų is­to­ri­ja. Vo­kie­ti­jo­je, Olan­di­jo­je te­ko bū­ti, ten di­džiu­liai plo­tai blu­sų tur­gui ati­duo­da­mi, yra kur akis pa­ga­ny­ti."

Tai ar spren­džia Sa­vi­val­dy­bė, kur per­kels blu­sų tur­ge­lį, o gal nu­ma­rins?

Skam­bi­na­me vi­ce­me­rui Do­mui Griš­ke­vi­čiui, va­kar jis pa­va­da­vo iš­vy­ku­sį me­rą.

"Per alė­jos re­konst­ruk­ci­ją tur­gus tik­rai ne­veiks, – pa­ti­ki­na vi­ce­me­ras. – Ki­tos vie­tos dar ne­svars­tė­me. Ma­nau, ga­lė­tų tre­čia­die­niais veik­ti Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je. Gal ko­kių pa­siū­ly­mų tu­rė­tų ir pa­tys žmo­nės?"

Kaš­to­nų alė­jo­je blu­sų tur­ge­lis šur­mu­lia­vo de­vy­ne­rius me­tus – nuo 2010 me­tų lie­pos. Tur­ge­lio idė­ją mies­tui do­va­no­jo ir įgy­ven­di­no dvi Šiau­lių uni­ver­si­te­to stu­den­tės fi­lo­lo­gės. Jos tą va­sa­rą alė­jo­je or­ga­ni­za­vo ir pir­mą­jį blu­sų tur­ge­lį.