
Naujausios
Trumpinti eiles ekspertizei ir vaikų teises ginti labiau
Merą tokiems žingsniams paskatino neseniai visoje šalyje nuskambėjusi vienos šiaulietės istorija. Kai vienas iš dviejų jos sūnų mokykloje pareiškė, kad mama ji mušė, iš mamos buvo paimti du 10 ir 5 metų amžiaus vaikai.
Beveik dvejus metus, kol vyko ikiteisminis tyrimas ir teismo procesas, taikoma kardomoji priemonė – vaikai atskirti nuo mamos. Jie atskirti ir vienas nuo kito. Kadangi mama neprisipažįsta naudojus smurtą prieš savo vaikus, kardomoji priemonė nėra panaikinama. Mama gali susitikti su vaikais du kartus per savaitę atsakingų specialistų priežiūroje.
A. Visocką papiktino ne tik ši situaciją, bet ir vaiko teisių gynėjų pasyvumas. Po neseniai atliktos sistemos reformos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Savivaldybei nebėra pavaldus.
Prieš diskusiją Vyriausybėje meras paprašė raštą, kuriame prašė į diskusijos programą įtraukti klausimą dėl vaiko psichiatrinės-psichologinė ekspertizės atlikimo trukmės.
Ši ekspertizė, skiriama baudžiamajame ir civiliniame procesuose, labai prailgina bylų trukmę. Dėl užtrukusių ikiteisminių tyrimų, kurių metu neretai vaikai atskiriami nuo šeimos narių, tiek vaikai, tiek jų tėvai ar globėjai pernelyg ilgą laiką būna neapibrėžtoje padėtyje, ir tai neabejotinai pažeidžia vaiko interesus.
Rašte siūloma keisti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias kardomųjų priemonių, susijusių su vaikų atskyrimu nuo šeimos, taikymą, nustatant, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius turi pateikti išvadą dėl kardomosios priemonės taikymo pagrįstumo.
Sistema labiau žaloja nei gina
Po susitikimo Vyriausybėje meras A. Visockas sakė tikįs, kad sistemą pavyks išjudinti. Susitikime dalyvavo savivaldybių merai, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, vidaus reikalų ministrė Rita Tamašiūnienė, Sveikatos ministerijos atstovai, kiti atsakingi asmenys. Meras džiaugėsi, kad diskusija buvo atvira.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai aiškino, kad vaikų psichiatrinę-psichologinę ekspertizę dabar jau galima atlikti nuotoliniu būdu, todėl esą sumažėjo eilės. Tačiau, anot mero, ir dabar procesas trunka per ilgai – apie pusmetį.
"Aš prašiau, kad atkreiptų dėmesį į vaiko teisių apsaugos jėgos didinimą atstovaujant vaiko interesus teisme. Vaiko teisių atstovai juridiškai neturi didelių įtakų", – sakė meras, įsitikinęs, kad ir minėtoje šiaulietės situacijoje vaiko teisų sistemos atstovai per mažai gynė iš mamos atimtų berniukų teises, todėl jie pasmerkti antrus metus gyventi be mamos ir vienas be kito.
Anot mero, dabar sistema gina pati save. Sausio viduryje pabaigus nagrinėti bylą, kai tik po pusantro mėnesio bus paskelbtas nuosprendis, nėra jokių priežasčių kardomajai priemonei, tačiau ji vis dar taikoma.
"Vienintelė išeitis mamai greičiau atgauti vaikus – prisipažinti kalta. Ji yra terorizuojama sistemos. Ar kardomoji priemonė yra adekvati? Nenustebsiu, kad ta mama pradės gintis prieš valstybę, ir tokia byla, jeigu ji bus, turės pagrindą", – sakė A. Visockas.
Jo manymu, po visų reformų sistemoje neatsirado jungiančios grandies, kuri apjungtų atskirų ministerijų darbą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija lieka atsakinga, tačiau ji neturi galių kitoms ministerijoms. Tokiu atveju sistema daro didesnę žalą, nei naudą, o pamokos skaudžiai kainuoja.
"Pati teisinė sistema susipyko tarpusavyje. Susikirto įstatymai. Pavyzdžiui, maksimali laikinoji globa gali trukti 12 mėnesių. Su išimtiniu pratęsimu – 18 mėnesių. Šioje byloje jau visi terminai senokai pasibaigę", – akcentavo miesto vadovas.
Jis apgailestavo, kad vaiko teisių gynėjai liko tarsi nuošalyje, nors šalyje akcentuojama, kad spręsti tokius klausimus turi bendruomenės ir savivalda.
"Kaip man spręsti, sakyti vaiko teisių tarnybos vadovui, kad tu labiau gink, jei jis net pas mane į susitikimą neateina. Žinodamas, kad savivaldai nepavaldus, jis mane ignoruoja. Jam įtaką gali padaryti tik ministras. Tai ir prašau Socialinės apsaugos ir darbo ministrą daryti įtaką Šiaulių vaikų teisių gynėjams, kad labiau gintų vaikų interesus teismuose", – viešai kreipėsi meras.
A. Visockas teigė, kad jam ši istorija sunkiai suprantama ir jis savęs tokioje situacijoje neįsivaizduoja.
"Taikos laikotarpyje, 30-tais nepriklausomybės metais, turėję laiko susitvarkyti teisinę sistemą... Savivaldybė būtų vaikų teises gynusi geriau", – tikino miesto galva.