
Naujausios
Ne profesija, o hobis
Į susitikimą Greta atkeliavo kartu su savo "bičiuliu", kuris ją lydi nuo vaikystės – saksofonu. Mergina pasakoja esanti gryna šiaulietė. Mokėsi Didždvario gimnazijoje, bet galiausiai suprato, kad jai reikia muzikos, ir perėjo į Sauliaus Sondeckio menų gimnaziją. Tas perėjimas nebuvo toks paprastas. Jis sukėlė šoką vienturtę dukrą auginusiems jos tėvams – universiteto dėstytojams.
Mama Gretai sakė: tu gerai mokaisi ir iš tokios mokyklos išeini į tokią nesąmonę. Prestižinė mokykla, priešbakalaureatinė klasė, mokslas anglų kalba. O čia konservatorija, menų mokykla. "Kokia čia profesija. Čia hobis", – nenorėjo sutikti su dukters pasirinkimu mama.
Greta prisimena, kad mama apsirgo, tad nusivedė tėtį, kad pasirašytų dokumentus, jog ji keičia mokyklą.
"Tai buvo vienintelis dalykas, kurį padariau prieš mamos valią, ir manau, kad tai vienas geriausių sprendimų mano gyvenime. Tai pripažino ir mama, pasidžiaugusi, kad buvau ryžtinga ir nenusileidau", – sako Greta.
Saksofonas į jos dienotvarkę atėjo ne iš karto. Iš pradžių muzikos mokykloje net 6 metus mokėsi groti fortepijonu.
Kartą nuėjo į trimitininkės iš Olandijos koncertą, ir ją sužavėjo ta moteris. Lietuvoje nebuvo to mačiusi.
Groti trimitu mokė jos dėdė, tačiau jis pareiškė, kad savo vaiko neims ir nekankins. Tada Greta nusprendė rinktis saksofoną.
Mergina pasakoja, kad besimokant buvo visko, iš pradžių net alpdavo pūsdama, mokytojas vandenį nešdavo. Fiziškai nebuvo lengva. O ir nešiotis dėklą su instrumentu mergaitei nebuvo lengva. Čia į pagalbą dukrai atėjo tėveliai. Juodą "lagaminą" nešiojo pakaitomis ir mama, ir tėtis.
Kai nebesi tokia vienintelė
Baigusi mokyklą Greta išvyko studijuoti saksofono paslapčių į Lietuvos meno ir muzikos akademiją Vilniuje, baigė bakalauro programą. Kurse buvo vienintelė mergina, o visoje akademijoje studijavo gal 2-3 saksofonininkės. Greta mokėsi pas žymius dėstytojus Aleksandrą Fedotovą, Petrą Vyšniauską.
Akademijoje nebuvo lengva, bent jau iš pradžių. Greta sako, jei ne tėvų palaikymas – ir moralinis, ir materialinis – greičiausiai būtų studijas metusi.
"Kai čia esi vienintelė tokia ir išvažiuoji į Vilnių, o ten suvažiuoja ir daugiau talentingų jaunų žmonių, nebesi geriausia ir išskirtinė. Tai yra smūgis, kuris kai kuriuos sužlugdo, buvo nemažai atkritusių. Grįžus namo norėdavosi mesti saksofoną į šalį. Sakiai – aš nebenoriu, man baisu. Paskui prasilauži ir tie dėstytojai nebe tokie baisūs tampa ir studijos kokybiškos", – prisimena muzikantė.
Į repeticijas – kaip į šventę
Nuolat besišypsanti 25 metų mergina sako, kad jau pirmoje klasėje žinojo, kad bus muzikantė, tik dar nežinojo kokia. Saksofonas prilipo. Norėjo dirbti orkestre, to siekė.
"Myliu Šiaulius, grįžau, čia mano namai, viskas artima, ir orkestras labai patinka", – kalba Greta.
Ji džiaugiasi, kad saksofonas – instrumentas, kuris atveria daug galimybių. Gali groti ir ansamblyje, ir kvartete, ir duetuose. Viskas įdomu.
Grįžusi į Šiaulius, mergina universitete pabaigė karjeros edukologijos magistrantūrą.
Greta pučiamųjų orkestre yra vienintelė mergina ir dėl to jaučiasi puikiai.
"Konkurencijos nejaučiu, nes visi mane myli. Man sako, tau nereikia net solo groti, vis tiek gėles susirenki."
Jai patinka groti renginiuose. Myli ne save scenoje, o sceną. Joje jaučia pilnatvę. Kartu ir baimę.
"Kai baimės nebejauti, nebereikia lipti į sceną, tada jau esi atbukęs. Scena jaudina. Baisu, kad instrumentas gali pavesti, kad žmones nuvilsi. Klausytojai, jų akys, mane pakrauna, motyvuoja ir padeda nesustoti", – entuziastingai atvirauja mergina, šypsena nedingsta nuo veido.
Darbas jai teikia malonumą. Kai reikia į repeticijas, rytą keliasi kaip į šventę. Vadovui yra sakiusi, kad vargu ar rastų žmogų, kuris taip nori eiti į darbą, išeiginės jai nepatinka.
Siaučiant smėlio audroms
Greta ne tik groja savo mylimame orkestre. Ji su soliniais koncertais važinėja po visą šalį, groja muzikos vakaruose. Atlieka įvairių stilių muziką, nors pripažįsta, kad klausytojai lengviausiai priima populiariąją muziką.
Mergina neneigia, kad dėl savo kiek neįprastos profesijos sulaukia ir replikų. Greta sako, kad kartais užsakovai net suglumsta ją pamatę – jauna smulki mergina, ką čia išpūs. Tačiau po koncerto pasidžiaugia ir padėkoja.
Pernai saksofonininkė įgijo dar naujos patirties – dvi savaites grojo Ispanijoje. Ją pakvietė ten gyvenanti lietuvė renginių organizatorė, kuri rengia šventes, koncertus, muzikinius vakarus. Groti teko kiekvieną dieną. Ypač įdomi patirtis – groti paplūdimyje, kur neišvengė ir smėlio audrų.
"Prie švyturio vėjas pučia, natos skraido, suknelė kyla virš galvos. O groti reikia, nenutilsi. Nėra taip labai romantiška. Padai svyla stovint ant įkaitusio smėlio. Vėjo šuorai neša smėlį į saksofoną, galvoju ne apie grojimą, o kaip tas mano instrumentas išgyvens. Natos tik greitėja", – juokiasi Greta, dalindamasi prisiminimais.
Žada ir šįmet vykti į Ispaniją. Nors yra kviečiama ilgesniam laikui, tačiau pirmiausiai – koncertai su orkestru.
Dar viena merginos veiklos sritis – muzikavimas vestuvėse. Groja ji iškart po ceremonijos toje dalyje, kai dar visi gražūs, mandagūs, nedrąsūs. Atlikėja neslepia, kad tokia veikla – pragyvenimo šaltinis.
Po tokios patirties mergina juokiasi, kad pati jokios vestuvių puotos nedarys. Jai visos vestuvės – labai panašios. Atsiranda rutina, bet kai baigiasi vestuvių sezonas, pasiilgsta ir vėl.
Greta ne tik groja pati, bet ir perduoda savo žinias vaikams – teikia privačias pamokas.
Ne tik groja...
Ir tai dar ne visos Gretos veiklos. Praėjusią vasarą Kurtuvėnų teatrų festivalyje ją buvo galima išvysti scenoje ne grojančią, o vaidinančią Kurtuvėnų teatro trupės spektaklyje "Avinėlis nekaltasis". Kaip atsidūrė ten?
Nuo vaikystės leisdavo vasaras Kurtuvėnuose, kur tėvai turėjo sodybą. Šoko liaudies šokius, dainavo ten etnografiniame ansamblyje. Kol vieną dieną sulaukė vietinės režisierės Ramunės Mikėnienės kvietimo vaidinti spektaklyje. Pirmas Gretos pasirodymas įvyko prieš 10 metų, jai tada buvo tik penkiolika. Mergina tikisi, kad ir šįmet vaidins spektaklyje "Palanga".
"Mane ten traukia, kaip ir knygų skaitymas. Man tos repeticijos yra atsipalaidavimas, galimybė pakeisti profilį, bet scenos nepaleisti. Tai bendravimo forma, kitų žmonių, aplinkos pažinimas. Ir šiemet laukiu, kada prasidės repeticijos", – nekantrauja mergina.
Pomeranijos špicas
Greta svarsto apie galimybę tęsti studijas – dar vieną magistrantūrą arba doktorantūrą. Šiaulių universitete karjeros edukologiją studijavusi muzikantė sutinka, kad kiek nukrypo nuo muzikinio kelio. Norėjo pasitikrinti, gal čia įdomiau, nei muzika. Buvo įdomu, tačiau nusprendė, kad muzika arčiau širdies. Todėl greičiausiai ir doktorantūros atsisakys.
"Galvoju apie antras magistrantūros studijas. Ir nebūtinai Lietuvoje. Renkuosi pedagogiką. Lietuvoje pas visus jau pasimokiau", – pabrėžia, kad studijos bus nuotolinės, nes palikti orkestro neketina.
Greta nesigaili grįžusi į Šiaulius.
"Gali jaustis gerai Šiauliuose, jei turi darbą. Šiais laikais nereikia apsiriboti ta vieta, kur gyveni. Pernai Vilniuje vedžiau Fedotovo vardo saksofono konkursą. Šiauliuose tik gyvenu, o dirbu visoje Lietuvoje. Jei lieka laisvalaikio, važiuoju pas geriausią draugę į Kauną. Arba stengiuosi į užsienį išvykti. Vasaras ir toliau mėgstu leisti tėvų sodyboje Kurtuvėnuose."
Apie šeimą mergina dar nemąsto. Jos širdį užvaldė saksofonas ir pomeranijos špicas Ričis: "Pamatau tas jo akis ir galvoju, ar dar reikia kažko – trys kilogramai meilės."
Ir meilė saksofonui: "Tai romantiškas instrumentas, jis kalba. Kiti instrumentai tarsi sukuria foną, o jis pasakoja istoriją."