Naujausios
Senamiestis – kaip kultūrinis ginklas
Architektai konstatavo, kad tokia iniciatyva kilo dėl kelių priežasčių. Visų pirma, architektūrinių ir urbanistinių procesų valdymas Šiaulių mieste yra nepatenkinamas. Dėl silpno viešojo administravimo architektūros ir urbanistikos srityje kyla nesusipratimų tarp miestiečių ir miesto politikų. Nesusikalbėjimo kulminacija įvardijama istorija su medžiais Šiaulių bulvare. Ten, kur, anot architektų, turi būti prioritetas senamiesčiui, reikalaujama želdynų. Manoma, kad taip atsitiko dėl to, kad nevyksta diskusija miesto formavimo klausimais.
"Nepaisant to, kad Prisikėlimo aikštė yra baigiama realizuoti, vis dar kyla abejonių dėl kai kurių sprendinių tikslingumo, paminklo vietos ir panašiai. Istorinio miesto pagrindinės aikštės erdvė traktuojama kaip eilinio skvero komunalinio sutvarkymo atvejis. Iš to kyla daug nesusipratimų ir dėl numatomo statyti paminklo „Tautos laisvei“", – rašoma išvadose ir rekomendacijose miesto valdžiai.
"Miestai konkuruoja tarpusavyje, todėl mes labai atidžiai turėtume galvoti, ką mes darome, ką norime pasiekti, kaip pritraukti turistus, sutvarkyti savo senamiestį, nes tai yra kultūrinis ginklas", – sakė R. Stuopelienė.
Pasiūlė profesinę nuomonę
Praėjus mėnesiui po rugsėjo 4 dieną vykusios konferencijos „Šiaulių miesto kultūrinė tradicija. Tarp istorijos ir gamtos“, architektų organizacija pateikė miesto valdžiai apibendrinimus ir rekomendacijas.
"Labai nuoširdžiai pradėjome kalbėtis su Savivaldybe ir laikas mums pasiūlyti, kaip mes matome išeitį (...). Siūlome savo profesinę nuomonę, kuria miesto valdžia gali pasiremti ir teikti pagrįstumą savo sprendiniams", – kalbėjo Prisikėlimo aikštės ir jos prieigų rekonstrukcijos projekto autorius Vytenis Rudokas.
Abu architektai pabrėžė, kad konferencijų metu nebuvo paneigta pirminėje projekto idėjoje pasiūlyta vertikalios smailės idėja. Iš pateiktų 13 paminklo siūlomų variantų, 9 sietini su vertikale.
Jeigu savivaldybė nuspręstų iš naujo skelbti konkursą paminklui, procesas išsitęstų laike. Anot V. Rudoko, toks konkursas galėtų įvykti ne anksčiau nei 2021 metų pavasarį. Tik neaišku, kuo jis baigtųsi. Prisikėlimo aikštės projekto autorius norėtų užbaigti savo kūrinį ir jam reikia 20-25 metrų aukščio vertikalaus akcento.
Skyriaus pirmininkė R. Stuopelienė akcentavo, kad Savivaldybei pateiktose išvadose siūloma suteikti galimybę aikštės projekto autoriui V. Rudokui, laimėjusiam Prisikėlimo aikštės sutvarkymo idėjos konkursą 2015 metais ir pasiūliusiam konkrečią obelisko idėją, kartu su bendraautoriais dalyvavusiam rengiant Prisikėlimo aikštės detalųjį planą, užbaigti architektūrinį aikštės ansamblį be papildomo konkurso. Jei tokios galimybės nebūtų, rekomenduojama skelbti meninį obelisko užbaigimo konkursą konkrečioje nurodytoje vietoje, nurodant konkretų aukštį ir panašiai. LAS Šiaulių skyrius siūlo visokeriopą pagalbą organizuojant konkursą.
Negalima pirkti pigiausio meno
R. Stuopelienė įsitikinusi, kad papildomo konkurso obeliskui nebereikia, nes visi žingsniai rodo, kad žmonių lūkesčiai – vertikalė. Tačiau toliau jau architektas turėtų dirbti su skulptoriumi ir obeliską įprasminti meniškai.
"Tradicija, kad viešųjų pirkimų būdu nupirkti pigiausią pasiūlymą, mene negalioja. Negali nupirkti pigiausio meno kūrinio. Turėtų būti kalba apie pasirinkimą paties geriausio", – piktinosi architektė.
Ji siūlė pasitikėti autoriumi ir leisti jam pabaigti darbą.
"Aš eičiau dar toliau. Sakyčiau, kad autorius turėtų pats pasirinkti skulptorių ir kartu pabaigti darbą", – siūlė pirmininkė ir čia pat pastebėjo, kad tai gali kirstis su viešųjų pirkimų reikalavimais.
V. Rudokas paskaičiavo, kad tokiu atveju, paminklas aikštėje galėtų iškilti iki kitų metų Kalėdų.
Architektė priminė puikų tokio bendro darbo rezultatą – Saulės laikrodžio aikštę. "Architektai pasirinko skulptorių, su kuriuo rado bendrą kalbą, ir šiandien turime vertybę".
"Tikrųjų monumentalistų skulptorių, kurie tikrai geba ir gali tai padaryti, liko labai nedaug. Jie jau yra senjorai. Kai su jais kalbi, jie sako: jokios biurokratijos, jokių konkursų. Duok užduotį, aš padarau. Jie neina į konkursus", – apgailestavo V. Rudokas.
R. Stuopelienė sakė, kad apie architektų išvadas ir rekomendacijas kalbėjosi su miesto valdžia, tačiau "Savivaldybės vadai dabar turi visokių reikalų". Tikisi dar susitikti ir padiskutuoti.
"Šiauliai turi šansą būti pirmi, kurie kompleksiškai užbaigė aikštę su visais reikalingais meniniais akcentais.", – tikino R. Stuopelienė.
V. Rudokas pastebėjo, kad aikštėje yra įrengtas "placdarmas", kur ant 8 pakylų turėtų atsirasti Šiaulių istorijos akcentai. Tad kūrėjai dar turės, kur padirbėti.
Paskutinis žodis – Tarybos
Šiaulių miesto mero pavaduotojas Domas Griškevičius aiškino, kad architektų pasiūlymai bus vertinami tiek juridiškai, tiek finansiškai. Paskutinį žodį tars miesto Taryba, kuri skirs lėšas paminklo statybai.
