
Naujausios
Živilė Žvėrūna sako, jog kūrinio idėja kilo vieną vakarą vyrui Rokui sukiojant dar 1974 metais vengrų skulptoriaus Erno Rubik sumanytą žaidimą – Rubiko kubą.
"Seniai norėjome įgyvendinti kokį nors gatvės meno projektą drauge. Rokas jau yra palikęs savo dažų pėdsakų Šiauliuose – tai "Kopikai" ant buvusio policijos pastato pietiniame rajone, o aš Fotografijos muziejaus brome apgyvendinau milžinišką rožinį balandį", – sako Živilė Žvėrūna.
Rokas paruošė kubo eskizą, o Živilė piešė tiesiai ant jo. Pasak menininkės, didžiausias iššūkis buvo suvaldyti sieną, nes "viena yra eskizuoti popieriaus lape patogiai įsitaisius fotelyje ir lengvais trintuko mostais ištrinti nereikalingas detales", visai kas kita – susidurti su trupančia siena ir dirbti per lietų.
Pirmiausia teko nuo sienos pašalinti nutrupėjusius dažus, perdažyti ją baltai. Tam prireikė dviejų dienų: nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo, tamsaus vakaro ant pastolių.
"Tai – sunkus fizinis darbas, karstantis dirba visi kūno raumenys. Susidūrėme ir su lietaus bei vėjo jėgomis. Trečiadienio rytą, atlikus penktadalį darbo, prasidėjęs lietus beveik viską nuplovė. Akimirką pagalvojau, kad su siena tekančiu vandeniu aš nutekėsiu kartu..."
Živilė su Roku labai dėkingi Benui Teišerskiui ir Lukui Vigeliui, operatyviai skubėjusiems į pagalbą, asistavusiems viso proceso metu. Benas permirkusiems lietuje menininkams nešė kavą, suorganizavo improvizuotą stogelį, šviesos šaltinį.
"Rubiko kubas buvo tikras galvosūkis, kurį padėjo išspręsti puiki komanda. Piešinys yra apie mus visus, bandančius save sukonstruoti į vientisą ir harmoningą organizmą. Piešinyje matomas veidas yra nuoroda į visiems gerai žinomą helenistinės skulptūros fragmentą. Graikų skulptūros fragmentus dažnai naudoju savo piešiniuose", – sako Živilė Žvėrūna.
Baigtą piešinį menininkai džiovino su statybiniu džiovintuvu, nes bijojo sulaukti dar vieno lietaus pliūpsnio.
"Lukas padėti atvažiavo net iš Vilniaus! Teptuko iš rankų nepaleido abi dienas, nors atkreipus dėmesį į mano drabužius nuotraukose atrodo, kad dažiau aš viena", – sako menininkė.
Živilė Žvėrūna dėkinga Šiaulių menų mokyklai, kurioje galėjo pasišildyti ir išsiplauti teptukus, pasiskolinti elektros, bei Evaldui Onaičiui, "paskolinusiam" savo pastato sieną ir leidusiam ją panaudoti kaip drobę. Projektą parėmė Šiaulių dailės galerija.
"Būtų smagu, jei mieste atsirastų daugiau su menininkais norinčių bendradarbiauti žmonių", – viliasi menininkė.
Šią vasarą sieninės tapybos kūriniu pasipuošė ir "Šiaulių krašto" redakcija – grafitį "Nešantys žinią" nutapė Reda ir Arūnas Uogintai.
