Naujausios
Šiaulių miesto tarybos komitetai praėjusią savaitę svarstė Tarybos sprendimo projektą, kuris galėjo būti priimtas miesto Tarybos posėdyje ketvirtadienį, dėl Antikorupcijos komisijos sudarymo ir jos nuostatų pakeitimo.
Komitetuose klausimą pristatinėjusi Savivaldybėje už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą atsakinga vyriausioji specialistė Jolita Naudžiūnaitė-Janišauskienė informavo, kad Savivaldybė gavo visuomenininkų pašymą prisijungti prie Antikorupcijos komisijos veiklos. Atsižvelgus į šį prašymą politikams siūloma priimti pakeitimus.
Šiuo metu Antikorupcijos komisiją sudaro 15 Tarybos narių. Tik trys iš jų priklauso opozicijai. Nors pagal teisės aktus ši komisija turėtų būti sudaryta, išlaikant proporcinį Tarybos daugumos ir mažumos atstovavimo principą, akivaizdi Šiaulių tarybos dauguma įtikinėja tokia nesanti, todėl nėra laikomasi minėto principo.
Gavus visuomenininkų pageidavimą dalyvauti Antikorupcijos komisijos veikloje, Savivaldybės administracija siūlo praplėsti jos dalyvių sudėtį. Tarybos sprendimo projekte buvo įrašyta, kad Antikorupcijos komisijos nariais gali būti Tarybos nariai, valstybės tarnautojai, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, ekspertai, gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovai, seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, visuomenės atstovai, LR registruotų viešųjų juridinių asmenų, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar kitas įstaigas, įgalioti atstovai, bendruomeninių organizacijų atstovai, kiti savivaldybės gyventojai. Komisiją sudarytų ne mažiau nei trys nariai, įskaitant pirmininką.
Tokia šiauliečiams sudaroma galimybė visiškai nenudžiugino, o gal net išgąsdino save neigiančią valdančiąją daugumą, nors pati formuluotė paimta iš Tarybos veiklos reglamento. Visi tie patys atstovai išvardyti reglamente, nurodant, kas gali būti Tarybos sudaromų komisijų nariais.
Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkei Simonai Potelienei pasirodė pernelyg išplėstas galimas Antikorupcijos komisijos narių sąrašas, dauguma jų sutilptų į vieną žodį – savivaldybės gyventojas. Nors minimalus komisijos narių skaičius nurodytas, maksimalus – ne. Komiteto pirmininkė pasigedo tvarkos, kaip būtų atrenkami kandidatai į komisijos narius.
Buvo priminta, kad Antikorupcijos komisijos posėdžiai yra transliuojami jutubo kanalu, todėl gyventojai esą ir taip gali išsakyti savo pasiūlymus, pateikti klausimus.
Saulius Stasiūnas nuogąstavo, kad taip galima sukurti ne komisiją, o suvažiavimą. Tokios komisijos valdantieji gali ir nebesuvaldyti.
Opozicijos atstovas Zakiras Medžidovas sakė nematąs problemų, kad į Antikorupcijos komisijos sudėtį įsijungtų visuomenininkai, tačiau nemano, kad ten turėtų būti institucijų atstovai, kurie nėra laisvi, o tik joms atstovauja.
Aurimas Žvinys, priminęs, kad yra Bendruomeninių organizacijų tarybos narys, sakė girdėjęs visuomenininkų norą dalyvauti tiek Etikos, tiek Antikorupcijos komisijų veiklose. Jis gal ir neįžvelgtų nieko blogo, tačiau turėtų būti apibrėžtas narių skaičius, kas, kaip ir ką gali deleguoti. O kol kas sprendimui išplėsti Antikorupcijos komisiją nepritarė.
Miesto ūkio ir plėtros komiteto narys Justas Niauronis pareiškė, jog visuomenininkų siekis, kad jų atstovams būtų suteikta balsavimo teisė Antikorupcijos komisijoje, yra perteklinis jų noras.
Jolita Naudžiūnaitė-Janišauskienė dar kartą paaiškino, kad toks Tarybos sprendimo projektas gimė, gavus pageidavimą „iš išorės“. Toliau jau Tarybos nariai turėtų išdiskutuoti, kiek ir kaip žmonės „iš išorės“ galėtų tapti Antikorupcijos komisijos nariais.
Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkė dar prieš balsavimą pareiškė, kad „tikėtina, jog nepritars“ šiam Tarybos sprendimo projektui. Taip ir įvyko. Komitetai sprendimo projektui nepritarė ir jis tyliai dingo iš Tarybos posėdžio darbotvarkės. Lieka atviras klausimas, ar Savivaldybėje tikrai tiek daug korupcijos, kad politikus taip gąsdina šiauliečių „iš išorės“ dalyvavimas joje.
