Naujausios
Šiaulietiškas rojaus kampelis gali tapti tikrove
Mediniai takai, šaltiniai, suoleliai, o dar tolimesnėje ateityje – galbūt gydyklų-maudyklų fragmentas. Tokį būsimą Prūdelio ir jo prieigų vaizdą piešia Šiaulių universiteto (ŠU) Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė. Šiaulių miesto Prūdelis patrauklus ir praeitimi, ir gamtos dovanomis.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Valo moliuskai
Prūdelio prieigas planuojama sutvarkyti sujungus Šiaulių miesto savivaldybės, ŠU Botanikos sodo ir Šiaulių pramonininkų galimybes ir lėšas.
Kompleksiškai tvarkyti planuojama visą Prūdelio teritoriją nuo Vilniaus gatvės iki pat Dubijos gatvės.
„Ne iš vieno senojo šiauliečio teko girdėti, kad ši vieta – unikali, išskirtinė. Į teritoriją pažiūrėjome iš visų kampų: gamtinio, istorinio, rekreacinio ir socialinio“, – sako A. Klimienė. Prūdelio prieigų pritaikymo poilsiui koncepcijai parengti Savivaldybė skyrė 7 tūkstančius eurų.
Pasak Botanikos sodo direktorės, Prūdelis įdomus gamtiniu aspektu. Praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje atlikti Stasio Gliaudžio tyrimai parodė, kad Kompelyje (Prūdelio kaimyniniame tvenkinyje) yra unikali vietovė, joje susikaupęs didelis kiekis moliuskų. Upinė dreisena, midijos – natūralus biologinis filtras – valo vandenį, todėl į Prūdelį patenka biologiškai švarus vanduo.
„Valant Prūdelį ir Kompelį, didžioji dalis šių moliuskų buvo išnaikinta. Bet šiuo metu pastebima, kad populiacija atsikuria. Pasidomėjome, kad Švedija, JAV kuria biologinius filtrus, naudodamos šiuos moliuskus. O mums net kurti nereikia – mes juos natūraliai turime. Tik reikia labiau puoselėti“, – sako A. Klimienė.
Laboratorijoje atlikti taršos įvertinimo tyrimai parodė, kad vanduo atitinka normos ribas.
„Šiauliečiai yra sakę, kad Prūdelyje gyveno vėžiai. Dabar sutinkamas ne Lietuvai būdingas plačiažnyplis, o invazinis siauražnyplis vėžys, jam nebe taip svarbu vandens švara. Tad pagal vėžius spręsti apie vandens švarą nebegalime.“
Dar vienas gamtinis akcentas – Prūdelio prieigų sukaupta natūrali flora, būdinga Šiaurės Lietuvai. Čia galima rasti tiek žolinių augalų, tiek paukščių, vabzdžių, drugių.
Daugelyje vietų išnaikinta natūrali flora, natūralios oazės, jas planuojama atkurti, papildyti. Vietoje menkaverčių augalų galėtų suaugti medžiai, parkas.
Šaltinių trauka
Išskirtinis objektas – keturi šaltiniai, apie juos, pasak A. Klimienės, buvo įvairių hipotezių. Viena – kad vanduo sunkiasi nuo aplinkinių namų. Kita – galbūt prasiveržia Rūdės upelis. Trečia, kad tai – natūralios kilmės šaltiniai.
Laboratorijų tyrimai atskleidė, kad vandenyje yra padidėjęs natrio, chloro, magnio kiekis. Viena iš prielaidų – druskos susikaupė dėl barstomų kelių, bet nepaaiškinama, iš kur šaltiniuose yra magnio. Geologijos instituto geologų nuomone, tai gali būti ir natūralios kilmės padidėjęs druskingumas vandenyje.
„Tai – hipotezė, bet ji nėra utopinė. Tam reikalingi pakartotiniai, išsamesni tyrimai, ruošiamės tyrimams kviesti ir Geologijos institutą, – sako A. Klimienė. – Iš pradžių pramonininkų pasvarstymas apie SPA atrodė nerealus, dabar manau: niekada nesakyk "niekada.“
XX amžiaus pradžios Gerardo Bagdonavičiaus piešiniai rodo, kad tose vietose buvo gydyklos-maudyklos. Prie išlikusio piešinio, kuriame nupiešta bestogė maudykla, pažymėta, jog tai yra Teofilio Sudimto šaltinio maudyklos.
A. Klimienės nuomone, šaltinius reikėtų išryškinti. Galbūt ateityje galėtų atsirasti nedidelis gydyklų-maudyklų fragmentas.
Patrauklios gatvelės
A. Klimienė sako, kad reikia pabrėžti vertybes, kurių kasdienybėje nepastebime: pylimą, upelį, tvenkinį.
Mediniai takai, rodo plane A. Klimienė, galėtų vesti aplinkui ežerą, driektųsi iki Kompelio ir galbūt – iki aukščiau esančių senųjų gatvelių.
„Jos įspūdingos, įdomus išdėstymas. Vieniems gatvelės primena Graikijos kalnus, kitiems – viduramžius. Istoriškai įdomus Pakaruoklių kalnas“, – sako A. Klimienė.
Takai galėtų būti pritaikyti važinėti dviračiu, riedučiais. Teritorijoje derėtų suoleliai. Ant vandens galėtų atsirasti platformos, galbūt ateityje įsikurtų kavinė.
„Mūsų vizija – poilsio, rekreacinė zona. Mes nesiūlome daryti pažintinio tako. Ši vieta turėtų tapti miela vieta šiauliečiams, kur būtų gera pavaikščioti, pasėdėti, iškylauti“, – sako A. Klimienė. Jos nuomone, ši vieta traukos centru taptų ypač tiems, kurių atostogos bėga mieste.
Brendimo stadija
Šiaulių pramonininkų asociacijos vadovas Alvydas Stulpinas sako, kad Prūdelio prieigų kompleksinio sutvarkymo idėją pastūmėjo pernai pramonininkų iniciatyva pastatytas Ch. Frenkelio paminklas ir skverelis.
„Paminklas puikiai įsikomponavo į erdvę, tapo traukos centru. Ch. Frenkelio vilos teritorija yra sutvarkyta, dabar atėjo laikas persikelti į kitą gatvės pusę“, – sako A. Stulpinas.
Jo nuomone, vieta yra perspektyvi tiek verslo, tiek miesto bendruomenės atžvilgiu: su „Elnio“ teritorija Šiauliai galėtų turėti zoną, kuri būtų įdomi miestiečiams, svečiams, investuotojams, vietiniams verslininkams.
„Čia reikia ne vien verslo žmogaus, bet ir piliečio požiūrio. Reikia, kad diskutuotų visos suinteresuotos pusės. Viską sudėjus ant stalo, išeitų gražus derinys“, – sako A. Stulpinas.
Prie stalo tikimasi susėsti netrukus: birželio pabaigoje-liepos pradžioje.
Apie pinigus, pasak A. Stulpino, dar anksti kalbėti: viskas priklausys nuo pateiktos idėjos, pritrauktų investicijų.
„Bus skaičiai, iš kurių gimsta realybė. Esame brendimo stadijoje. Kryptis – aiški“, – sako A. Stulpinas.
Prūdelio prieigoms tvarkyti tikimasi gauti projektinių lėšų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
IDĖJA: Šiaulių universiteto Botanikos sodo direktorė Asta Klimienė rodo preliminarų planą, kaip galėtų būti planuojama Prūdelio teritorija.
KRYPTIS: Šiaulių pramonininkų asociacijos vadovas Alvydas Stulpinas sako, kad dar anksti kalbėti apie pinigus: viskas priklausys nuo pateiktos idėjos, pritrauktų investicijų. Bet numatyta kryptis – aiški.
PRŪDELIS: Sutvarkytos Prūdelio prieigos taptų patrauklia poilsio zona.
