Naujausios
Projekto korekcija brangesnė už patį projektą
Statyti viešąjį logistikos centrą Šiaulių miesto savivaldybė sumanė dar praėjusiame dešimtmetyje. 2012 metais buvo parengtas „Šiaulių viešojo logistikos centro intermodalinis (įvairiarūšis) terminalas“ projektas. 2015 metais meru tapęs Artūras Visockas šiuo projektu netikėjo ir jį numarino.
2021 metais Savivaldybei nusprendus nutiesti Šiaulių pramoniniame parke geležinkelio vėžę, iškilo ir viešojo logistikos centro poreikis. Buvo nuspręsta, kad jis turėtų būti gerokai mažesnis, nei buvo suplanuotas prieš dešimtmetį, todėl reikėjo koreguoti jo techninį projektą.
Savivaldybė neskelbė paslaugos viešojo pirkimo konkurso, o paslaugą už 400 tūkstančių eurų nupirko iš vienintelio šaltinio – UAB ,,Bendrieji statybų projektai“. Ši kaina buvo beveik tris kartus didesnė, nei 2012 metais atlikto techninio projekto.
Šį klausimą Savivaldybėje bandė aiškintis Kontrolės komitetas, tačiau pasirodė, kad ne taip paprasta Tarybos nariams gauti išsamią informaciją.
Komiteto nariai abejojo, ar 400 tūkstančių už projekto korekciją buvo adekvati ir racionali suma. Komitetas sieks išsiaiškinti, kokią informaciją apie šios paslaugos pirkimą Savivaldybė pateikė Viešųjų pirkimų komisijai ir kokia buvo jos išvada.
Apie projekto korekcijos paslaugos pirkimą pasiteiravus Savivaldybėje, Viešųjų investicijų skyriaus vedėja Ieva Džiaugienė paaiškino, kad pirkimas buvo vykdomas neskelbiamų derybų būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu.
Pagal Statybos reglamentą projektas gali būti keičiamas tik sudarius papildomą sutartį su projektuotoju ir statytojui patvirtinus papildomą techninę užduotį. Gavus statinio architekto (architektūros kūrinio autoriaus) sutikimą, projekto keitimus ir papildymus atlieka projektą parengęs projektuotojas. Architektūros kūriniai yra autorių teisių objektai. Įstatymai numato, kad autorius yra kūrinį sukūręs fizinis asmuo.
Projekto autorius 2012 metais dirbo kitoje įmonėje, tačiau ji bankrutavo, todėl paslauga buvo pirkta iš UAB ,,Bendrieji statybų projektai“, kur šiuo metu autorius dirba.
Kodėl projekto autorius yra fizinis asmuo, o paslauga pirkta iš juridinio asmens, Savivaldybės atstovė aiškiai nepakomentavo.
„Kadangi tas pats fizinis asmuo (architektas) dirbo naujoje įmonėje, užsakovas taip išvengė bet kokių ginčų dėl autorystės pasisavinimo ar kūrinio iškraipymo, išvengta neturtinių autoriaus teisių pažeidimo“, – aiškino vedėja.
I. Džiaugienė tikino, kad projekto korekcijos kaina buvo gera. Pirmoji sutartis, kurios pagrindu buvo parengtas projektas, ir jo koregavimo sutartis buvo sudarytos 10 metų laikotarpio skirtumu. Tai reiškia, kad keitėsi tiek teisinis reglamentavimas, tiek paslaugų kainos.
Savivaldybė sukurto turto nebenori
Jau antrus metus Šiaulių viešojo logistikos centro teritorija yra išnuomota pervežimų įmonei vilkikams ir puspriekabėms laikyti. Kada jis pradės veikti pagal paskirtį, Savivaldybės atstovai nežino. Esą šiuo metu vyksta procedūros leidimams gauti.
Prieš kelerius metus Šiaulių miesto meras Artūras Visockas spaudė net kelias šalies ministerijas skirti lėšų geležinkelio vėžei šalia oro uosto nutiesti ir logistikos centrui įrengti.
Mero bičiulis ir politinis bendražygis, „laisvasis menininkas“ ir miesto Tarybos narys Gintautas Lukošaitis, miestui sukūręs meninį akcentą „Verksmas“, verkiančios mergaitės galvą pastatė nebaigtos geležinkelio vėžės pabaigoje, siekdamas atkreipti dėmesį, kad valstybė nesirūpina geležinkelio vėžės finansavimu, o ji taip reikalinga pačiai valstybei ir kariuomenei.
Vėliau tą pačią galvą tempėsi į Vilnių, kur prie Krašto apsaugos bei Finansų ministerijų surengė performansą ir jo metu reikalavo logistikos centrui įrengti 5 milijonų eurų.
Kai valstybė per tris ministerijas skyrė didžiąją dalį viešajam logistikos centrui ir geležinkelio vėžei įrengti reikalingų lėšų ir darbai buvo atlikti, meras pradėjo reikalauti, kad valstybė pasiimtų tą turtą ir juo rūpintųsi.
Praėjusių metų vasarą miesto Taryboje buvo priimtas sprendimas perduoti geležinkelio vėžę su priklausiniais valstybės žiniai, nors ir pačiai Savivaldybei šis projektas kainavo ne vieną milijoną eurų. Tik niekas šio turto iki šiol neperėmė, jis ir šiandien yra Savivaldybės bei iki šiol nenaudojamas.
Savivaldybė visą kaltę dėl neveikiančios geležinkelio vėžės verčia valstybės įmonei „LTG Infra“, kuri esą neparengia reikalingų dokumentų gauti leidimus ją eksploatuoti.
Dar teks taisyti trūkumus
„LTG Infra“ komunikacijos partneris Domas Jurevičius atsiuntė paaiškinimą, kuriame teigia, kad „ši infrastruktūra yra Savivaldybės nuosavybė, todėl būtent Savivaldybei tenka atsakomybė dėl jos būklės, dokumentacijos parengimo ir leidimų gavimo.“
Jis pažymėjo, kad Šiaulių miesto savivaldybei inicijavus turto perdavimo diskusiją, kartu buvo detaliai įvertinta galimybė šią infrastruktūrą naudoti komercinei veiklai.
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) įmonę „LTG Infra“ ir Šiaulių miesto savivaldybę patikino, kad infrastruktūrai būtinas leidimas eksploatuoti viešąją geležinkelių infrastruktūrą.
Tam reikalingas nepriklausomas infrastruktūros vertinimas, kurį atlieka notifikuotos ir paskirtosios vertinimo įstaigos. „LTG Infra“ su Savivaldybe pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, pagal kurį teikiamos ekspertinės konsultacijos ir padedama rengti dokumentus, reikalingus nepriklausomam vertinimui.
Atlikus vertinimą bus nustatyti konkretūs infrastruktūros trūkumai, kuriuos būtina pašalinti siekiant gauti leidimą eksploatuoti vėžę.
Kol leidimas nėra gautas, vėžės eksploatuoti negalima.
„Kai bus gautas LTSA leidimas ir įvertintos reikiamos investicijos, tuomet bus galima svarstyti galimą šios infrastruktūros perdavimą „LTG Infra“ žiniai „, – tikino D. Jurevičius.
Meras Premjerės prašo pasiimti Šiaulių oro uostą
Artūras Visockas praėjusią savaitę kreipėsi į Premjerę Ingą Ruginienę, siūlydamas Šiaulių oro uostą su visa nauja jo infrastruktūra integruoti į Lietuvos oro uostų (LTOU) tinklą ir paversti jį ketvirtuoju tarptautiniu šalies oro uostu. Pripažįstama, kad situacija dėl oro uosto yra kritinė.
Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra informavusi, kad po 2027 metų kovo 4 dienos neketina pratęsti keleivių terminalo pastato nuomos sutarties. Terminalo praradimas Šiaulių oro uostui gresia netekti tarptautinio oro uosto statuso, o anksčiau atliktos milijoninės investicijos į infrastruktūrą nebetektų vertės.
Meras pažymi, kad neapibrėžtumas dėl tarptautinio oro uosto ateities jau dabar stabdo privačius investicinius projektus, susijusius su orlaivių aptarnavimu ir logistikos veikla.
A. Visockas premjerei akcentuoja ir geležinkelio vėžės įjungimo į bendrą geležinkelio tinklą paspartinimo poreikį, nes ji esą reikalinga Krašto apsaugos ministerijai ir galėtų tarnauti krašto gynybos reikmėms. KAM viešai yra pareiškusi, kad minėta geležinkelio vėžė iš dalies reikalinga, tačiau akcentavo, kad tai yra Savivaldybės ir verslo projektas.
Šalies žiniasklaidoje susisiekimo ministras Juras Taminskas pakomentavo, kad Šiaulių oro uosto peronas ribotas, o orlaivių parkavimo vietų nėra daug – tai apriboja, kiek lėktuvų realiai būtų galima priimti vienu metu.
Be to, reikalinga civilinė antžeminio aptarnavimo įmonė, muitinė ir kitos institucijos, o pilotų darbo bei poilsio režimams infrastruktūra civilinei aviacijai nepritaikyta.
Anot ministro, Lietuvos oro uostų tikslas yra Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų vystymas, nes dabartinis tinklas visiškai dengia visą Lietuvos teritoriją.
Šiame tinkle Šiaulių oro uosto nėra.
