Šiaulių perbraižymas – skaudi pamoka

Po to, kai ra­šė­me

Šiau­lių per­brai­žy­mas – skau­di pa­mo­ka

Jus­tė BU­DI­NAI­TĖ

Bras­to­je per­kin­ky­ti ark­liai – taip pa­sielg­ta, kai, pra­si­dė­jus pa­sku­ti­niams Sei­me me­tams, bu­vo pa­keis­tos rin­ki­mų apy­gar­dų ri­bos. La­biau­siai iš­dras­ky­ta Šiau­lių ap­skri­tis, o Šiau­liai pra­ktiš­kai ne­te­ko vie­nos iš tri­jų apy­gar­dų.

Prieš Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų komisijai (VRK) prii­mant spren­di­mą ir po jo ak­ty­viai sa­vo po­zi­ci­jas iš­sa­kė par­ti­jų va­do­vai, Sei­mo na­riai. Sei­mo na­rys Ar­vy­das Moc­kus sa­ko, kad Šiau­lių per­brai­žy­mas – skau­di pa­mo­ka.

Bar­je­rai fi­ni­šo tie­sio­jo­je

A. Moc­kus, šiau­lie­tis Sei­mo na­rys, pri­si­me­na le­gen­di­nio „Žal­gi­rio“ mū­šius su CSKA klu­bu. Kai paaiš­kė­jo, kad tur­ny­ro len­te­lė­je lie­tu­viai krep­ši­nin­kai ėmė lenk­ti mask­vie­čius, Alek­sand­ras Go­mels­kis – TSRS vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės tre­ne­ris – įve­dė su­per­fi­na­lo se­ri­ją.

„Kaž­kas pa­na­šaus ir da­bar, nes fi­ni­šo tie­sio­jo­je pa­pras­tai tei­sė­jai nau­jų bar­je­rų ne­pris­ta­ti­nė­ja“, – ko­men­ta­vo Sei­mo na­rys.

Šiau­liuo­se iš tri­jų apy­gar­dų li­ko dvi – „Auš­ros“ ir „Sau­lės“. Dai­nų apy­gar­dos kąs­nis ati­duo­tas Kur­šė­nų–Dai­nų apy­gar­dai.

Pa­sak A. Moc­kaus, nors Kur­šė­nų–Dai­nų apy­gar­do­je dau­giau rin­kė­jų tu­ri Šiau­liai (19,8 tūks­tan­čio prieš 18,4 tūks­tan­čio), ta­čiau ji bus ver­ti­na­ma, pri­sta­ti­nė­ja­ma kaip Šiau­lių ra­jo­no ba­zi­nė rin­ki­mų apy­gar­da.

„Da­bar­ti­nė Kur­šė­nų–Dai­nų apy­gar­da VRK že­mė­la­piuo­se jau bu­vo įvar­di­ja­ma kaip „Šiau­lių kai­miš­ko­ji“. Kai paaiš­ki­nau ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kui Ze­no­nui Vai­gaus­kui, kad šiau­lie­čiai ga­li nei­ti į rin­ki­mus,  „kai­miš­ko­sios“ ne­be­li­ko“, – pri­si­mi­nė A. Moc­kus.

Šiau­liai pra­lai­mė­jo

Ar Šiau­liai pra­lai­mė­jo?

„Pra­lai­mė­jo, nes trū­ko vie­nin­gos šiau­lie­čių Sei­mo na­rių, mies­to va­do­vų po­zi­ci­jos – ir Šiau­liai ne­bū­tų bu­vę ap­kram­ty­ti. Trūks­ta­mą rin­kė­jų skai­čių ga­li­ma ras­ti prie­mies­ti­nė­se gy­ven­vie­tė­se, ku­rių dau­gu­ma gy­ven­to­jų dir­ba, lais­va­lai­kį lei­džia Šiau­liuo­se, o ir sa­ve lai­ko šiau­lie­čiais. Po mū­šio kar­dais ne­be­mo­suo­ja­ma, ta­čiau ten­ka dar kar­tą pri­min­ti, kad Šiau­lių ve­ži­mą tu­ri­me trauk­ti į kal­ną, o ne kaip to­je Kry­lo­vo pa­sa­kė­čio­je – į vi­sas ša­lis“, – kal­bė­jo A. Moc­kus.

Jo nuo­mo­ne, dau­ge­lį Šiau­lių mies­to pro­ble­mų ne­bū­tų ar jas ne­sun­kiai bū­tų ga­li­ma įveik­ti, jei­gu vi­si val­džios ga­lią tu­rin­tys as­me­nys dirb­tų su­tar­ti­nai Šiau­lių la­bui, su­ge­bė­tų at­si­ri­bo­ti nuo siau­rų par­ti­nių in­te­re­sų, pa­mirš­tų po­rin­ki­mi­nes nuo­skau­das.

„Tai aš vi­sur ir vi­sa­da pa­brė­žiu bei kvie­čiu bend­ram dar­bui var­dan Šiau­lių, – sa­kė Sei­mo na­rys. – O šiau­lie­čiai, ti­kiu, ak­ty­viai do­mė­sis vie­šuo­ju gy­ve­ni­mu, seks in­for­ma­ci­ją, ana­li­zuos ir ver­tins, to­dėl ir iš­si­rinks ge­riau­sius, ku­rie tin­ka­mai at­sto­vaus Šiau­liams ir šiau­lie­čių in­te­re­sams.“

Ar Šiau­liai – ne Lie­tu­va?

A. Moc­kus pri­me­na, kad vis daž­niau iš di­džių­jų Vil­niaus po­li­ti­kų pa­si­pi­la siū­ly­mų at­si­sa­ky­ti vien­man­da­čių apy­gar­dų, o Sei­mo na­rius rink­ti dau­gia­man­da­tė­se apy­gar­do­se – t. y. pa­gal par­ti­jų są­ra­šą.

„Ir po Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mo dėl rin­ki­mų apy­gar­dų pa­si­gir­do to­kių siū­ly­mų: kam varg­ti, per­brai­ži­nė­ti, te­gul Lie­tu­vos žmo­nės iš­ren­ka vien tik są­ra­ši­nius Sei­mo na­rius.

Pag­rin­di­nis ar­gu­men­tas: Sei­mo na­rys tu­ri dirb­ti ne sa­vo apy­gar­dai, sa­vo mies­tui ar re­gio­nui, o Lie­tu­vai. Ar­gi Šiau­liai, Jo­niš­kis, Pak­ruo­jis – ne Lie­tu­va? Kas ta­da at­sto­vaus Lie­tu­vos žmo­nėms, kas va­ži­nės į su­si­ti­ki­mus, da­ly­vaus sa­vi­val­dy­bių veik­lo­je, pa­dės, pa­tars vie­tos po­li­ti­kams, pa­ga­liau vie­tos val­džiai pa­dės ne­pa­sik­lys­ti Sei­mo, Vy­riau­sy­bės, mi­nis­te­ri­jų ko­ri­do­riuo­se? Ar tai da­ry­tų ta par­ti­nė grie­ti­nė­lė, ku­ri nea­be­jo­ti­nai su­si­spies­tų są­ra­šų prie­ky­je?

Ta­da tik­rai są­ra­ši­nis Sei­mas, iš tų pa­čių są­ra­ši­nių su­da­ry­ta Vy­riau­sy­bė dirb­tų tik Vil­niui ir sa­vo kla­nų in­te­re­sams par­ti­jo­se“, – ga­li­mą rin­ki­mų sce­na­ri­jų ir rea­ly­bę pie­šė A. Moc­kus.

Jo nuo­mo­ne, dau­giau­sia nau­dos mies­tams, ra­jo­nams at­ne­ša vien­man­da­tė­se iš­rink­ti Sei­mo na­riai, o ypač tie, ku­rie yra tų vie­tų gy­ven­to­jai.

„Bū­tent, mes, vien­man­da­ti­nin­kai, tie­sio­giai žmo­nių iš­rink­ti Sei­mo na­riai, esa­me sa­vo rin­kė­jų, sa­vo mies­tų ir ra­jo­nų am­ba­sa­do­riai, til­tas tarp žmo­nių ir aukš­čiau­sių val­džios ins­ti­tu­ci­jų“, – ak­cen­ta­vo A. Moc­kus.

Šiau­liai ne­te­ko vie­nos rin­ki­mų apy­gar­dos – tai kar­ti pi­liu­lė, pa­mo­ka, ku­rią tu­ri­me iš­mok­ti: mu­ša, skal­do ten, kur silp­na.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

VIL­TIS: Ar­vydas Moc­kus, Sei­mo na­rys, ti­ki­si, kad šiau­lie­čiai po­li­ti­kai su­tar­ti­nai dirbs dėl Šiau­lių atei­ties.