
Naujausios
Šiaulių rajone antrojo turo neprireiks
Šiaulių rajono meru antrajai kadencijai jau pirmajame ture išrinktas Antanas Bezaras. Už jį balsavo 50,80 procento visų Šiaulių rajone rinkimuose dalyvavusių žmonių, todėl antrojo turo neprireiks. A. Bezaras per šiuos savivaldos rinkimus gavo 7 358 rinkėjų pasitikėjimą, 2015 metais pirmajame ture jis turėjo 5 034 rinkėjų palaikymą, antrajame – 6 212.
Toli nuo laimėtojo
Antroje vietoje likęs konservatorių kandidatas į merus Vaclovas Motiejūnas surinko maždaug tris su puse karto mažiau balsų (2 164) nei laimėtojas.
Socialdemokratų kandidatas Jonas Kiriliauskas tiesioginiuose merų rinkimuose liko trečias – surinko keturis kartus mažiau balsų (1 824) nei A. Bezaras.
Ketvirtoje vietoje likusi kandidatė į merus „darbietė“ Ingrida Venciuvienė gavo 1 494 rinkėjų pasitikėjimą, 2015 metais už ją tiesioginiuose merų rinkimuose balsavo mažiau – 1 359 rinkėjai.
Liberalų sąjūdžio kandidatas į merus Algis Mačiulis gavo 1 145 rinkėjų pasitikėjimą, ir nuo praėjusių rinkimų (1 339) išbarstė apie porą šimtų balsų.
Rinkėjai keitė lyderius
2015 metais „valstiečiai“ rajone gavo 5 178 balsus, o šių metų rinkimuose juos palaikė 6 726 rinkėjai ir vietoje turėtų 9 tarybos narių plius mero pozicijos, dabar LVŽS Šiaulių rajone laimėjo lygiai pusę tarybos narių mandatų – 12 iš 24, plius mero poziciją.
„Valstiečių“ sąraše rinkėjai reitinguodami „kortų“ nesumaišė 8-iems sąrašo kandidatams, tačiau iš 15 vietos į 9 iškėlė gydytoją, sąrašo naujoką Rolandą Freimoną. Iš 12 vietos į 10-ąją rinkėjai pakėlė ilgametės Seimo narės Rimos Baškienės padėjėją Adą Grakauskienę. Iš 10 į 11 nuleido jaunąjį „valstietį“ sąrašo naujoką Gediminą Vaičiulį, o kitą jaunąjį „valstietį“ Eimantą Kirkutį iš 30 vietos iškėlė į 13 sąrašo vietą ir į Tarybą. Taip pat vieną kadenciją rajono taryboje jau dirbusiam Dariui Ramančioniui vietoj 9 sąrašo vietos skyrė 12.
Socialdemokratai rajone prarado beveik 1 000 rinkėjų balsų, nes šiuo sąrašu Šiaulių rajone dabar pasitikėjo 2 085, nors 2015 metais už jų sąrašą balsavo 3 014 rinkėjų. Todėl dabar rajone „socdemai“ turės 4 mandatus, vietoj 6.
Rinkėjai gerokai „paauklėjo“ socialdemokratus ir su pirmumo balsais – partijos statytą lyderių „piramidę“ apvertė aukštyn kojomis. Sąrašą vedusi pedagogė Roma Albrikienė rinkėjų valia liko 3-ia, antrasis sąraše buvęs Algimantas Gaubas rinkėjų valia pakeltas į sąrašo lyderius, o trečiasis sąraše buvęs R. Tamošaitis pakilo į antrąją vietą.
Ketvirtąjį socialdemokratų mandatą gavo pas socialdemokratus „emigravęs“ „tvarkietis“ Kęstutis Lukšas. Jis su socialdemokratine 2011 – 2015 metų kadencijos rajono Taryba ir socialdemokratų meru yra dirbęs Administracijos direktoriumi. Šiuose rinkimuose rajone „tvarkiečiai“ iš viso nebekėlė nei savo sąrašo, nei kandidato į merus. K. Lukšo rinkimų anketoje priklausomybė "Tvarkos ir teisingumo" partijai nebenurodyta.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų sąrašas gavo 2 295 rinkėjų balsus, tai geresnis rezultatas, nei 2015 metais, kai konservatorių sąrašas gavo 1 836 rinkėjų pasitikėjimą. Konservatoriai naujos kadencijos rajono taryboje turės nebe 3, o jau 4 vietas.
2015 metų rinkimuose konservatorių kandidatu Alfredu Jonuška pasitikėjo 2 261, o šių rinkimų konservatorių kandidatas Vaclovas Motiejūnas tiesioginiuose merų rinkimuose gavo šiek tiek mažiau balsų – 2 164.
V. Motiejūnas, vedęs konservatorių sąrašą į rinkimus, iš pirmosios sąrašo vietos po reitingavimo nukrito į antrąją, o jį aplenkė A. Jonuška, iš antrosios sąrašo vietos išreitinguotas į pirmąją.
Rinkėjai į rajono konservatorių „olimpą“ sugrąžino ir Joną Novogreckį, kuris priešrinkiminiame sąraše buvo gavęs 5 vietą, o po reitingavimo tapo Nr.3. Taip pat į rajono Tarybą pateko ir rinkimų naujokas istorikas Simonas Strelcovas.
Darbo partija gavo 2 mandatus – tiek, kiek ir praėjusioje kadencijoje, tačiau su Darbo partija praėjusioje kadencijoje taryboje dirbęs Artūras Dunauskas, šiuose „išemigravęs“ pas valstiečius, kol kas liko be mandato.
Rinkėjai „pamokė“ ir liberalų sąjūdžio sąrašą – sąrašą į rinkimus vedusį Algį Mačiulį nustūmė į antrąją vietą, o į pirmąją iškėlė antroje pozicijoje pagal partijos reitingus buvusią Reginą Rupšienę. A. Mačiulis nesulaukė didelio dėmesio ir tiesioginiuose merų rinkimuose – jis liko paskutinis iš penkių kandidatavusių į rajono merus politikų.
Rinkėjai sudėliojo savo lyderius, o kokios dėlionės vyks po rinkimų, kol kas yra sprendžiama.
A. Bezaras „Šiaulių kraštui“ užsiminė, kad „valstiečiai“ Taryboje, nors ir turi 13 balsų iš 25, dirbs ne vieni, o su koalicijos partneriais. Kokiais – paaiškės, kai „visi atvės po rinkimų karštinės“.
Labai ramūs rinkimai
Į rinkimus Šiaulių rajone atėjo tik 39,73 procento rinkėjų arba 14 483 iš 36 456 balsavimo teisę rajone turinčių žmonių. Tai šiek tiek daugiau, nei 2015 metų savivaldos rinkimuose, kai rinkėjų aktyvumas buvo 38,89 procento.
Šiemet Šiaulių rajone rinkimo teisę turėjo 279 rinkėjais mažiau, nei prieš ketverius metus.
Šiaulių rajono rinkimų apygardos rinkimų komisijos pirmininkė Virginija Remeikienė, deleguota į komisiją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, „Šiaulių kraštui“ teigė, kad rinkimai rajono rinkimų apylinkėse buvo labai ramūs.
Nusiskundimų sulaukta tik iš pačių rinkimų komisijų, kad kai kurių rinkėjų, kurie buvo užsiregistravę balsuoti namuose, tuo metu, kai apsilankė komisija su balsadėže, nebuvo namie. Tačiau vėliau pavyko susiskambinti su rinkėjais ir komisija į namus vyko pakartotinai.
Pirmininkės V. Remeikienės teigimu, labai stropiai rinkimus stebėjo policijos pareigūnai, policijos ekipažai apylinkėse lankėsi po kelis kartus, tačiau jokių incidentų nepastebėta.
Zigmo RIPINSKIO nuotr.
Į Šiaulių rajono mero rinkimus Antanas Bezaras ėjo su pergalės ženklu. Pergalė jį „ištiko“ jau pirmajame rinkimų ture.