Šiaulių savivaldybės klaidos gali kainuoti 600 000 eurų

Gintarės DAKNYTĖS nuotr.
Valstybės kontrolė nustatė, kad fontanas „Paukščiai“ įrengtas neracionaliai panaudojant Europos Sąjungos skirtus pinigus ir reikalaujama juos grąžinti.
Valstybės kontrolė, įvertinusi Europos Sąjungos (ES) pinigais finansuotas 32 projektų išlaidas, nustatė, kad bendras klaidų lygis siekia 14,15 procento ir yra didžiausias per visą laikotarpį. Tarp šių projektų yra ir Šiaulių miesto savivaldybės įvykdytas projektas „Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro ir amfiteatro rekonstrukcija“, už kurio įgyvendinimo galimas klaidas reikalaujama grąžinti per 600 tūkstančių eurų. Savivaldybė nesutinka ir, kaip jau įprasta, kaltina dėl to valstybines įstaigas bei ketina bylinėtis teisme. Tyrimą dėl šio projekto įgyvendinimo atlieka ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Savivaldybės klaidos

Valstybės kontrolė atliko 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos įgyvendinimui sukurtos valdymo ir kontrolės sistemos veikimo, sąskaitose pateiktos informacijos ir 2023 metų liepos 1 d. – 2024 metų birželio 30 d. laikotarpiu deklaruotų išlaidų, kurias Europos Komisijos (EK) prašoma atlyginti, vertinimą. Valstybės auditoriai informavo, kad tikrintų projektų įgyvendinimo klaidos šalyje viršija Europos Komisijos toleruotiną 2 procentų ribą daugiau kaip 7 kartus.

Dėl tokio klaidų lygio Lietuva turėjo atlikti daugiau kaip 216 milijonų eurų finansinę korekciją, kuri dengiama valstybės pinigais.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Kindurytė informavo, kad audito metu vertintas vienas Šiauliuose įgyvendintas projektas „Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro ir amfiteatro rekonstrukcija“, kurį vykdė Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Į audito atranką pateko 1 291 604 eurų Europos Komisijai deklaruota mokėjimo prašymo suma.

Valstybės kontrolė konstatavo, kad Savivaldybė, įgyvendindama bulvaro rekonstrukcijos projektą, nustatė pirkimo dokumentuose konkurenciją dirbtinai ribojančius, neproporcingus kvalifikacijos reikalavimus, neracionaliai panaudojo projekto lėšas, dalį rangos darbų vykdė tokios teisės neturintis subrangovas ir specialistas.

Akcentuota, kad Savivaldybė neracionaliai panaudojo projekto lėšas, deklaruodama išlaidas bulvaro pradžioje esančiam fontanui „Paukščiai“ įrengti.

Miesto valdžios pasididžiavimu tapęs fontanas įrengtas, iš esmės pakeitus pirminius jo sprendinius. Tai ženkliai padidino fontano įrengimo darbų apimtį ir kainą – nuo 22 500 tūkstančių eurų be PVM iki 254 725 eurų su PVM.

Audito metu nustatyta, kad šios išaugusios išlaidos „laikytinos netinkamomis finansuoti projekto apimtyje, nes jos padidino projekto sąnaudas, proporcingai nesukurdamos pridėtinės vertės ir nebuvo panaudotos racionaliai“.

Valstybės kontrolės institucija informavo, kad minėto projekto netinkamų finansuoti ES išlaidų suma yra 881 451 euras, iš kurių beveik 612 000 eurų susigrąžinta iš projekto vykdytojo – Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ir 269 502 eurai iš valstybės biudžeto.

Aiškinama, kad Lietuva per 2014–2020 metų periodą pasirinko tokį kelią, kad, nustačius netinkamas išlaidas, Lietuva savo „rizika“ iš sąskaitų EK išima visas lėšas, o vėliau bando jas susigrąžinti iš projektų vykdytojų pagal agentūrų priimtus sprendimus dėl lėšų grąžinimo.

STT vykdo tyrimą

Valstybės kontrolė priminė, kad dėl minėto Šiaulių miesto savivaldybės įgyvendinto projekto išlaidų STT vyksta tyrimas. Specialiųjų tyrimų tarnybos Komunikacijos skyriaus viršininkė, specialioji agentė Rasa Keblienė patvirtino, kad tyrimas dėl projekto „Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro ir amfiteatro rekonstrukcija“ dar tebevyksta.

Tyrime figūruoja ir mero Artūro Visocko pavardė.

Meras piktinasi

Šiaulių miesto savivaldybė jau yra gavusi Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) reikalavimą grąžinti minėtas lėšas, tačiau nenori su tuo sutikti ir grasina, kad kreipsis į teismą.

Šiaulių miesto merą Artūrą Visocką ši situacija taip pat piktina. Šiaulių miesto tarybos posėdyje meras išliejo nepasitenkinimą valstybinėmis institucijomis, reikalaujančiomis ES lėšas projektams panaudoti tinkamai.

„Tai yra Lietuvos problemos. Bulvaras. Dabar turėsime ginčą ar tai kelias, ar tai gatvė. Nors prieš tai, viskas buvo suderinta su CPVA, nes manėme, kad gali būti nesusipratimų. Valstybės kontrolė atėjo, privertė juos pakeisti jų išvadas. Ir atsiųsti mums išbaudavimą. CVPA, jeigu turi garbės, turėjo ginti savo sprendimą, kuris buvo suderintas ir pakankamai logiškas. Ir mes jam turėjome paklusti, nes jei nebūtume paklusę, jie nepasirašytų finansavimo sutarties. Tu arba nieko nedarai, arba darai suderinęs. Paskui liekame kalti, nes kita institucija liepia pakeisti sprendimą. Ką laimėjo Valstybės kontrolė? Mums pasako, kad remiantis tam tikra prielaida, mums reikės grąžinti 0,6 milijono eurų. Ką laimėtų Valstybės kontrolė, jei tie pinigai būtų grąžinami Europos Komisijai? Mes eisime į teismą, kovosime. Koks absurdas?“, – aiškino politikams meras.

Nuomonę pakeitė, nes paaiškėjo naujos aplinkybės

Centrinės projektų valdymo agentūros Pirkimų ir pažeidimų prevencijos skyriaus ekspertė, laikinai vykdanti skyriaus vadovo funkcijas Živilė Cibutavičienė pakomentavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės įgyvendinto projekto „Vilniaus gatvės pėsčiųjų bulvaro ir amfiteatro rekonstrukcija“ pirkimo dokumentų sąlygos buvo derintos su CPVA išankstinės patikros metu, tačiau sprendimas dėl pažeidimo priimtas po Valstybės kontrolės išvados išsiaiškinus papildomas aplinkybes.

„Šiame projekte tarp CPVA ir Valstybės kontrolės kilo diskusija dėl kvalifikacijos reikalavimo, susijusio su statinio pogrupiais „keliai“ ir „gatvės“. CPVA daugiau nei kelis mėnesius aktyviai diskutavo su Valstybės kontrole ir dėjo visas pastangas apginti projekto vykdytojo poziciją ir savo pirminę išvadą. Siekiant priimti teisingą sprendimą, papildomai buvo kreiptasi į AB „VIA Lietuva“ dėl su rekonstruojamu statiniu besiribojančių statinių statuso. Gavus AB „VIA Lietuva“ išaiškinimą, jog ir su rekonstruojamu objektu besiribojantys statiniai yra priskiriami gatvių pogrupiui, CPVA sutiko su Valstybės kontrolės pastebėjimu, nes tokios informacijos išankstinės patikros metu ji neturėjo“, – į Šiaulių mero pretenzijas atsakė Ž. Cibutavičienė.

Ji taip pat pažymėjo, kad pažeidimas šiame projekte buvo nustatytas ir dėl pirkimo sutarties vykdymo metu padarytų pažeidimų. Pirkimo sutarties vykdymo metu tiekėjo pasiūlyme nurodytas projekto dalies vadovas buvo pakeistas kitu specialistu, kuris neturėjo teisės vykdyti darbų statiniuose, esančiuose kultūros paveldo vietovėje. Šis keitimas su CPVA derintas nebuvo.

Valstybės kontrolė turi teisę atlikti patikrą net ir po projekto įgyvendinimo, kai visi projekto vykdytojo atlikti veiksmai jau buvo įvertinti įgyvendinančios institucijos ir pripažinti galimai tinkami.