Naujausios
Gyventojų prižiūrėta teritorija parūpo Savivaldybei
Spalio pradžioje Šiaulių miesto taryba patvirtino du naujus suformuotus žemės sklypus Bačiūnų gatvėje 8D ir 8E ir jų pardavimą aukcionuose. Kažkodėl skubiai, aukcionų datą nustatant nedelsiant. Pradinė sklypų pardavimo kaina – po beveik 16,5 tūkstančio eurų, juose numatyta gyvenamoji 1–2 butų pastatų statyba. Kiekvieno sklypo plotas – maždaug po 8,5 aro.
Šie žemės sklypai stovėjo tušti ne vieną dešimtmetį. Aplink gyvenę žmonės teritoriją prižiūrėjo. Kadangi šalia praėjo žvyrkelis, susirinkę gyventojai pasodino medelių, kad mažiau būtų dulkių, nuolat nupjaudavo žolę.
Šalia yra iškastas priešgaisrinis tvenkinys, kadangi ten yra durpynai ir beveik kasmet kyla gaisrai. Aplink tvenkinį taip pat teritorija yra prižiūrima, kasmet gyventojai jį pasamdyta technika išvalo. Į tvenkinį patys yra įleidę nedidelius siurblius, kuriais, kilus nedideliam gaisrui, patys jį ir užgesina. Žmonės nerimauja, kad, užtrukus ugniagesiams, ugnis „nepasibelstų“ į greta esančius jų namus.
Bačiūnų gatvės gyventojas P. K. pasakojo, kad sužinojęs, jog ten suformuoti žemės sklypai planuojami parduoti aukcione, žolės nebepjauna. Žmones jaudina jų sodintų medžių likimas. Ten jau daugiau nei du dešimtmečius auga pušys, eglės, klevai, liepos, o dekoratyvinių ąžuolų kamienų skersmuo jau siekia apie 24 centimetrus.
V. K. sako, kad medelius sodino gavę tuometinės valdžios žodinį leidimą. Po gaisrų Savivaldybė padėjo išvežti šiukšles, nuodėgulius, o žmonės pasodino apie 60 medelių, atkūrė parkelį. Gaisrai ten buvo dažni, vasarą – net dešimtimis.
Žmogus įsitikinęs, kad jei ne sutvarkyta teritorija, išvalytas tvenkinys, šie sklypai niekam nebūtų įdomūs. Toje pačioje gatvėje kitoje įvažiavimo pusėje yra kur kas daugiau laisvos teritorijos, tačiau ji neprižiūrėta – apaugusi krūmais, žole. Čia Savivaldybė sklypų neformuoja ir aukcionuose nepardavinėja.
„Aš buvau priėmime pas Administracijos direktorių, tai man jis pasakė, kad jam tie mūsų sodinti medžiai nesvarbūs. O pas merą į priėmimą manęs neregistruoja“, – pasakojo P. K.
Jis rodė 14 gyventojų pasirašytą raštą, skirtą mero Artūro Visocko komandos Tarybos nariui Justui Niauroniui. Jame buvo argumentuotai prašoma nepriimti Tarybos sprendimo skelbti sklypų pardavimo aukcionus.
J. Niauronis balsuodamas susilaikė. Kitas politikas, į kurį žmonės kreipėsi, Zakiras Medžidovas siūlė sprendimo priėmimą atidėti, kol gyventojai atliks ten augančių medžių ekspertizę, tačiau valdantieji su tuo nesutiko ir sprendimą priėmė.
Gyventojus labiausiai neramina, kad dokumentuose nėra nurodyta, kad parduodamuose žemės sklypuose auga vertingi medžiai. Tokiu atveju medžius paprasčiau nupjauti, nereikia sumokėti jų atkuriamosios vertės.
„Mes neleisime kirsti medžių. Stovėsime su bendruomene mūru ir ginsime“, – sako šiaulietis.
Gyventojai užsakė ten augančių medžių ekspertizę. Jau apsilankė specialistai, tačiau išvados dar laukiama. Specialistas akcentavo kad per 20 ten augančių medžių, kurių dalis patenka į parduodamus sklypus, kirsti negalima. Tačiau žmonės baiminasi, kad augalai gali būti išnuodyti.
„Geroji patirtis“
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis komentavo, kad Savivaldybė sklypus suformavo ir parduos aukcione, kad tai yra teisinga, o problemą mato tik viename žmoguje, parodžiusiame iniciatyvą apginti gyventojų sodintus medžius.
„Gyventojas, kuris taip skambiai eina per Seimo narius, Tarybos narius, žiniasklaidą, šeimininkauja už savo sklypo ribų, Savivaldybės žemėje. Tai negalima“, – aiškino vadovas.
Jis įsitikinęs, kad ten galima visiškai saugiai tęsti individualių namų statybą. Anot A. Bartulio, priešgaisrinis tvenkinys taip pat prašosi šeimininko. Esą Savivaldybė turi „gerąją patirtį“, kai žmonės dalyvauja aukcione, perka sklypą su vandens telkiniu, jį susitvarko.
Jei žmogus pasodino medelį ar įleido į tvenkinį žuvį, tai Administracijos direktorius vadina savivale.
„Ir komitete pasakėme, kad turime pareigą, esame atsakingi už miesto plėtrą, perspektyvą, tą darbą ir darome. Iš sklypų pardavimo lėšos ateis į Savivaldybės, į valstybės biudžetus. Tai visiškas pozityvas. O tai, kad pasodino medelius, pagaliau juos galima ir persisodinti. Pasodinti medeliai neleidžia savęs laikyti šeimininku“, – dėstė A. Bartulis.
Direktorius tikino, kad aukciono dalyviai žinos, kad parduodamuose žemės sklypuose auga medžiai, kuriuos kirsti leidimo gali ir negauti.
„Be abejo. Yra nuotraukos, adresas, galima nuvykti į vietą pasižiūrėti. Galų gale, tuos medžius gali pakomponuoti, priglausti prie vienos ar kitos sklypo kraštinės. Viskas yra viešai daroma, o medelius galima ir išsaugoti“, – sakė Administracijos direktorius.
Tik išsaugoti medeliai jau atsidurs privačioje teritorijoje.
Kol vyksta teismai, miškas ošia
Savo kovą su Šiaulių miesto savivaldybe jau šešerius metus kovoja Pabalių rajono bendruomenė. Čia Savivaldybė irgi sumanė parduoti žemės sklypą 3,7 hektaro teritorijoje, kurioje daug metų augo miškas.
Kai žmonės ėmė kalbėtis su Savivaldybės atstovais, paaiškėjo, kad miškas yra neinventorizuotas, Savivaldybės dokumentuose jo tiesiog nėra. Jei ši teritorija būtų pažymėta kaip valstybinis miškas, įsijungtų saugikliai, jo kirsti būtų negalima, tai ir investuotojų nedomintų.
Gyventojai pasiekė, kad būtų padaryta miško inventorizacija, tačiau gavę jos ataskaitą suprato, kad ten nepažymėta daug vertingų medžių, didžiausias dėmesys skirtas menkaverčiams medžiams, kuriems iškirsti net leidimo nereikia.
Bendruomenės atstovas Antanas Ūdra paaiškino, kad tai akivaizdžiai palanku potencialiam investuotojui. Už kiekvieną nukirstą medį nekilnojamojo turto statytojui tektų mokėti kompensaciją. Kai dauguma pažymėtų medžių – menkaverčiai, tai ir mokėti reikėtų mažiau.
Kadangi Šiaulių apygardos prokuratūra ginti viešąjį interesą atsisakė, prieš trejus metus gyventojai pasisamdė advokatą ir kreipėsi į teismą. Pirmos instancijos teismą jie laimėjo, tačiau Savivaldybė sprendimą apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Tik prieš gerą mėnesį buvo priimtas bendruomenei palankus sprendimas: Savivaldybė įpareigota atlikti naują miško inventorizaciją, o bendruomenei atlyginti didžiąją dalį teismuose patirtų išlaidų – 7 tūkstančius eurų.
„Savivaldybė mums atsakė, kad teismo sprendimą vykdys, tačiau mūsų atstovų į komisiją naujai medžių ekspertizei atlikti neįtrauks. Dabar pirks paslaugas, kas atliks ekspertizę, o mes ir vėl stebėsim. Gali būti, kad ir vėl bus ieškomi žmonės, kurie gali padaryti įvertinimą, patogesnį Savivaldybei. Gali būti, kad ir vėl viskas suksis iš naujo ir mums vėl teks kreiptis į teismą. Kitokio kelio tiesiog nebeturim“, – teismo sprendimą komentavo A. Ūdra.
Nors prieš teismo sprendimą bendruomenės atstovai raštu kreipėsi į merą ir Administracijos direktorių, siūlydami pasirašyti taikos sutartį, jų geros valios pasiūlymas buvo atmestas.
A. Ūdra pasakojo, kad bendruomenė pati norėtų įveiklinti miškingą žemės sklypą ir dalyvauti dalyvaujamojo biudžeto konkurse, kurį laimėjus galėtų gauti lėšų idėjai įgyvendinti. Tik ši bendruomenė negali net dalyvauti šiame konkurse, nes žemės paskirtis perkvalifikuota į mažaaukščių daugiabučių namų statybą, o tai neatitinka konkurso sąlygų.
„Nejaugi Šiauliuose nėra vietų, kur nėra gamtos, medžių, kur galima vystyti gyvenamųjų pastatų statybą. Tokia tendencija, kad būtinai reikia sunaikinti tai, kas duota gamtos. Juk tas miškas neatsirado ten per kelis metus“, – svarstė A. Ūdra.
Šiaulietis apsilankė ir Bačiūnų gatvės gyventojų sodintame parkelyje, susitiko su P. K., pasidalijo patirtimi.
„Ten mažesnė ta teritorija, tačiau akivaizdi Savivaldybės administracijos tendencija – būtinai sunaikinti, kad ir pačių žmonių pasodintus augalus. Jie juk niekam netrukdo“, – liūdnai apibendrino A.Ūdra.
Jis, remdamasis savo patirtimi, teigė, kad raštai Savivaldybei šiuo atveju nebepadės. Reikia samdytis advokatą ir ginti savo teises. Tik tai reikalauja daug laiko ir finansinių resursų. Teismuose Pabalių bendruomenės atstovai turėjo daug išlaidų, gerai, kad didžioji dalis jų teismo sprendimu Savivaldybės buvo padengta, tačiau šioje srityje besispecializuojančio advokato, kuris gintų jų interesus prieš miesto Savivaldybę, Šiauliuose rasti nepavyko.
„Mums ilgą laiką buvo įrodinėjama, kad nėra jokio miško, tik plynas laukas, ir ko mes norim. Mes bandėme ieškoti, kas iš gyventojų rinktų atstovų atstovauti jų teisėms. Kalbant su Tarybos opozicijos atstovais paaiškėjo, kad jie nieko negali lemti, nes yra mažuma. Pakalbinti kai kurie valdantieji pripažįsta situacijos absurdą, bet jei sėdi ant ekonominės injekcijos, tai negali pasipriešinti. Teko ginti savo teises patiems“, – sakė Pabalių bendruomenės atstovas.
Kol vyksta teismai, žemės sklypo Pabalių miške pardavimo procesas sustabdytas. Nuo 2019 metų sukasi teisinė bendruomenės ir Savivaldybės karuselė, tačiau geriausia žinia – Pabalių miškas vis dar ošia.
