
Naujausios
Šiauliuose tarp penkių didžiųjų šalies miestų nedarbo lygis yra mažiausias. Apie tai spaudos konferencijoje pranešė Užimtumo tarnybos Šiaulių klientų aptarnavimo departamento direktorė Vaida Ignotienė.
Pranešėja informavo, kad Lietuvoje balandžio 1 dieną buvo registruota per 162 tūkstančius asmenų, ieškančių darbo. Tai yra 4 tūkstančiais mažiau nei prieš metus. Dirbančių žmonių skaičius šalyje siekė apie 1,5 milijono. Nors pastaruoju metu dirbančių padaugėjo, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šis skaičius yra 2 tūkstančiais susitraukęs.
V. Ignotienė pažymėjo, kad darbo vietų skaičiui didelę įtaką daro sezoniškumas, o darbdavių samdos tempai vis dar atsilieka nuo pernykščių.
Visos šalies nedarbo lygis siekia 9 procentus. Kovo mėnesį nedarbas Šiaulių apskrityje buvo vienas mažiausių Lietuvoje, ir ją lenkė tik Klaipėdos regionas. Balandžio pirmą dieną nedarbas Šiaulių apskrityje siekė 8,4 procento.
Tuo tarpu Šiaulių mieste per metus nedarbas sumažėjo beveik vienu procentu ir balandžio 1 dieną siekė 6,9 procento. Darbo ieško 6 procentais žmonių mažiau. Nedarbo lygis Šiauliuose yra mažiausiais tarp didžiųjų Lietuvos miestų.
Anot departamento vadovės, per pastaruosius 5 metus Lietuvos gyventojų skaičius augo, o Šiaulių regione jis mažėjo, išskyrus Šiaulių miestą. Šiauliuose gyventojų skaičius per 5 metus paaugo 11,56 procento ir tai yra didžiausias augimas Lietuvoje. Vilniuje gyventojų padaugėjo 9, Kaune –2, Klaipėdoje – 5 procentais, o Panevėžyje mažėjo.
Nors visuomenė akivaizdžiai sensta, Šiauliuose pastaruosius trejus metus gyventojų medianinis amžius nesumažėjo ir siekia 43 metus, šalyje – metais daugiau. Gyventojų užimtumas sudaro 76 procentus ir yra didesnis nei šalies vidurkis. Šiaulių mieste veikia apie 3 580 įmonių.
Kur kas liūdnesnę statistiką V. Ignotienė paskelbė apie vidutinį darbo užmokestį. Lietuvoje jis pastaruoju metu gerokai ūgtelėjo ir siekia 2 558 eurus. Nė viena Šiaulių apskrities savivaldybė šio vidurkio nesiekia. Nors Šiauliuose VDU padidėjo apie 50 procentų, vis dar yra mažiausias tarp didžiųjų miestų – 1 902 eurai.
Kalbėdama apie darbuotojų trūkumą, departamento direktorė vardijo visą eilę trūkstamų profesijų darbuotojų. Turinčių aukštąjį išsilavinimą labiausiai trūksta psichologų, ikimokyklinio ugdymo pedagogų, specialiųjų poreikių pedagogų, jų poreikis kelis kartus viršija pasiūlą. Net tris kartus daugiau, nei yra pasiūla, ieškoma pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, du kartus – apskaitos specialistų. Taip pat ieškoma mechanikos, statybos, elektros, gamybos inžinierių, fizioterapeutų.
Tarp vidurinės grandies darbuotojų trūksta variklinių transporto priemonių mechanikų ir tvarkytojų – poreikis 5 kartus didesnis nei pasiūla. Taip pat ieškoma betonuotojų, statytojų, virėjų, siuvėjų, suvirintojų ir kitų profesijų darbuotojų.
V. Ignotienė apibendrino, kad demografiniai, technologiniai ir ekonominiai pokyčiai formuoja vyresnę, kultūriškai įvairesnę, technologiniams įgūdžiams imlesnę darbo rinką. Dirbtinio intelekto, robotizavimo ir automatizavimo plėtra keičia darbo rinką, mažindama darbuotojų poreikį vykdyti rutinines užduotis. Specialistų poreikio augimas numatomas žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo, informacijos ir ryšių bei švietimo srityse.