Naujausios
Šiauliuose užsimota pažaboti viešumą
Šiaulių miesto savivaldybėje apribojama, kas gali teikti informaciją žiniasklaidai apie Savivaldybės veiklą. Užčiaupiamos burnos ne tik specialistams, bet ir skyrių vedėjams. Informaciją valdys ir seikės pati Administracijos viršūnėlė.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Uždrausta prasižioti
„Mums uždrausta teikti informaciją“, – tokius atsakymus „Šiaulių kraštui“ vienas po kito ėmė berti Savivaldybės specialistai ir padalinių vadovai.
Teigė, jog trečiadienį vyko pasitarimas, kuriame nurodyta, jog informaciją žurnalistams gali teikti tik departamentų direktoriai, Administracijos direktoriaus pavaduotojai ir pats direktorius Antanas Bartulis. Jis tą nurodymą ir davęs.
Savivaldybininkai ironizavo, kad tapo „nekompetentingi“ atsakyti į žurnalistų klausimus, kai atsirado departamentų direktoriai. Kai kurie džiaugėsi: „Mums tik geriau, nebekvaršinsite galvos.“
Draudimas kalbėti taikomas ne visiems skyrių vedėjams. Tik tiems, kurių skyriai yra pakliuvę po departamentų "kepurėmis". Bet būtent šie skyrių vadovai turi išsamiausią informaciją apie svarbiausias Savivaldybės veiklos sritis – biudžetą, finansų valdymą, ekonomiką, miesto ūkį, aplinkosaugą, statybą, renovaciją, urbanistiką, architektūrą, kultūrą, sportą, socialinę apsaugą, švietimą.
Tuo metu abu direktoriaus pavaduotojai ir trys iš keturių departamentų direktorių vos kojas yra spėję Savivaldybėje apšilti. „Šiaulių kraštui“ ne kartą jau yra tekę patirti, kad jie negali iš karto atsakyti į klausimus.
Tvarkos gimdymas
Dar prieš porą savaičių su A. Bartuliu per spaudos konferenciją kilo diskusija apie informacijos teikimą.
Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja savivaldybes teikti informaciją apie savo veiklą, bet žurnalistai jau prieš kelis mėnesius ėmė atsitrenkti į tokius atsakymus: "Nieko negaliu komentuoti, klauskite direktoriaus“.
Buvo ne vienas atvejis, kai „Šiaulių kraštui“ pradėjęs teikti informaciją, specialistas atsitokėdavo: "Taigi man uždrausta kalbėti.“
Vakar „Šiaulių kraštui“ A. Bartulis tvirtino, jog informacijos teikimo visuomenei tvarka dar nenustatyta, bet „kažkoks dokumentas gims“.
Tačiau nepaneigė, jog žodžiu jau pasakė, kas gali teikti informaciją žiniasklaidai.
„Bet skyrių vedėjų paprašiau, kad nebūtų formalistai – į techninius klausimus galima atsakyti, jeigu koks techninis skaičiukas – galima duoti, – aiškino direktorius. – Jeigu informaciją reikia surinkti, tada jau turime matyti, kas tą informaciją rinks ir teiks.“
Savo iniciatyvą direktorius taip motyvavo: „Aš nenorėčiau, kad žurnalisto skambutis išmuštų vedėją iš darbo – kiekvienas turi savo užduotis“.
Bet patikino, jog „informaciją tikrai teiksime, visiškai ramiai galite skambinti direktoriui ir pagal įstatymą per parą atsakymą gausite“.
A. Bartulio nuomone, „visuomenei įdomūs tik miesto Tarybos sprendimai“, o ne Administracijos, kuri juos rengia, „virtuvė.“
„Šeimininkai juk ne pyrago receptą atskleidžia, o pyragą ant stalo pateikia, – palygino direktorius ir pasiūlė: – Sprendimų projektai yra sudedami į Savivaldybės tinklalapį, skaitykite aiškinamuosius raštus ir cituokite – tai oficiali Administracijos pozicija.“
Turi nuomonę – politikuoji?
Miesto vicemeras socialdemokratas Justinas Sartauskas, buvęs ir meru, ir Administracijos vadovu, mano, jog kiekviena institucija gali nustatyti tvarką, kaip teikia informaciją.
„Manau, kad Savivaldybės administracijoje turi būti tam tikras lygis, kuris teikia informaciją, – svarstė politikas. – Reikia teikti tikslią informaciją, o ją turi tik vadovai“.
„Ne kiekvienas specialistas gali ją teikti, – grindė savo nuostatą politikas. – Skyrių vadovai gali pasakyti, kiek gatvėse „duobių netaisyta“, bet ne apie sprendimų projektus kalbėti.“
Neneigiąs, jog skyrių vedėjai kompetentingi savose srityje, bet esą jų viešai išdėstytos nuomonės gali skirtis nuo direktoriaus nuomonės, o to neturi būti.
Ar valstybės tarnautojas, atsakydamas į žurnalisto klausimus, negali nė pasakyti: „Aš manau?“
„Negali, – įsitikinęs vicemeras. – Tai būtų politikavimas, o politikuoti darbo metu valstybės tarnautojai negali.“
Kaip Šiaurės Korėjoje
„Tai jau elgiasi kaip Šiaurės Korėjoje, – komentavo situaciją Denis Michalenko, Tarybos narys, opozicinės frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas. – Jeigu ėmėsi riboti informacijos teikimą, tai matyt nenori, kad visuomenei būtų pasakyta, kas iš tiesų vyksta Savivaldybėje. Nori valdyti ir skleisti informaciją tik tokią, kokią „reikia“ – išcenzūruotą informaciją, o tai kvepia Rytų „draugų“ praktika.“
D. Michalenko žodžiais, tokie veiksmai rodo, kad valdžia „bijo informacijos nutekėjimo ir nori užsidaryti savo bokštelyje.“
Neprisimenąs, kad kada anksčiau informacijos teikimas Savivaldybeje būtų ribojamas.
„Teikdavo ją ir specialistai – informaciją ir turi teikti profesionalai, o skyrių vedėjai yra pakankamai aukšto rango specialistai,– sakė politikas. – Tai ir pasitikėjimo valstybės tarnautojais klausimas. O departamentų vadovai, direktoriaus pavaduotojai nesugeba atsakyti į klausimus net Tarybos komitetuose.“
Žurnalistų sąjungos vadovo komentaras
Informacijos negalima valdyti
Dainius RADZEVIČIUS, Žurnalistų sąjungos pirmininkas, pabrėžia, jog informacijos apie savivaldybę teikimas yra valdininkų darbo dalis:
– Informaciją jie turi turėti, o ne valdyti – informacija yra visų.
Pagal Konstituciją ir Visuomenės informavimo įstatymą aiškiai yra nurodyta, jog ribojimai teikti informaciją gali būti nustatyti tik įstatymu.
Tai reiškia, kad jokios savivaldybių tvarkos ar žodiniai nurodymai negali riboti teisės rinkti ir teikti informaciją.
Politikams, valdininkams reikia priminti, kad bendravimas su žiniasklaida ne nuo jų noro priklauso – įstatymas juos įpareigoja teikti informaciją.
Teisės aktai aiškiai nustato, jog ne mes juos turime gaudyti už skvernų, o jie patys turi aktyviai informuoti apie savo veiklas, planus, teikti ataskaitas.
Kas supranta, kokia yra valstybės tarnybos esmė, tam tai turėtų būti visiškai aišku. Ta mintis kabinetuose turi būti užrašyta juodžiausiomis raidėmis.
Tiems, kurie teigia, jog žurnalistai trukdo, jog su jais gaištamas laikas, vienintelis pasiūlymas – dar kartą perskaityti įstatymus, nuvažiuoti į kokius mokymus. Jeigu ir tada dar neaišku, padėti pareiškimą išeiti iš darbo.
Valstybės tarnyboje, ypač savivaldoje, kuri yra arčiausiai žmonių, privaloma nuolat bendrauti su žmonėmis ir atsakinėti į klausimus.
Jokios vidinės tvarkos negali sukelti papildomų trukdžių žurnalistams rinkti informaciją.
Kai nustatoma, jog tik keli žmonės gali teikti informaciją, tai kartu apribojama ir valstybės tarnautojų teisė ir pareiga savo kompetencijos ribose teikti informaciją, jeigu ji nėra susijusi su valstybine ar komercine paslaptimi.
Kita vertus, savivaldybė, kuri mažai bendrauja, kenkia savo institucijos, kaip skaidrios ir atviros, įvaizdžiui.
Ar savivaldybėje įvedamas autoritarinis režimas?
Noras reguliuoti, riboti, cenzūruoti nieko bendra su mūsų įstatymais neturi. Rusijoje, Baltarusijoje tokie dalykai egzistuoija, bet į jas gal nesiorientuosime.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis nurodė, kas Savivaldybėje gali, o kas ne, kalbėtis su žurnalistais.
Vicemeras socialdemokratas Justinas Sartauskas mano, jog iš Savivaldybės gali sklisti tik vadovų nuomonė.
Denis Michalenko, miesto Tarybos opozicinės frakcijos „Už Šiaulius“ seniūnas, teigia: „Informacija ribojama, kad visuomenė nesužinotų, kas iš tiesų Savivaldybėje vyksta.“
Martyno AMBRAZO (ELTA) nuotr.
Dainius RADZEVIČIUS, Žurnalistų sąjungos pirmininkas, pabrėžia, jog informacijos apie savivaldybę teikimas yra valdininkų darbo dalis.
