
Naujausios
Laukto čempionato nebus
Vasario 15–16 dienomis turėjęs vykti pasaulio čempionatas, į kurį būtų atvykusios žvejų delegacijos net iš 16-os pasaulio šalių, Lietuvoje neįvyks. Čempionatą organizatoriams teko atšaukti dėl nepalankių oro sąlygų.
"Daugelis žieminių sporto šakų varžybų šiemet yra atšaukiamos. Poledinės žūklės ne išimtis. Labai gaila", – sakė Tomas Būdas, Lietuvos sportinės žūklės federacijos prezidentas.
Anot jo, pirmą kartą istorijoje Lietuvoje vykti turėjusiam Pasaulio poledinės žūklės čempionatui buvo ruošiamasi itin atsakingai.
"Mes ruošėmės ir Šiauliai ruošėsi. Turėjom palaikymą ne tik iš Šiaulių miesto savivaldybės, bet ir iš Švietimo, sporto ir mokslo ministerijos, iš Aplinkos ministerijos. Žodžiu, viską buvome padarę ir viskas dėl orų šuniui ant uodegos", – apgailestavo T. Būdas.
Poledinės žūklės mylėtojai savo išmanumą smalsuoliams būtų demonstravę ant Rėkyvos ežero. Šis Lietuvos ežeras, anot T. Būdo, pasaulio čempionatui pasirinktas neatsitiktinai: yra žuvingas, randasi Šiaulių miesto teritorijoje. Taigi šalia visa infrastruktūra, reikalinga čempionato dalyvių delegacijų komfortui suteikti, apgyvendinti. Atidarymo ceremonijai labai tiko Šiaulių arena. Trumpai tariant, Šiauliai šimtu procentų atitiko Tarptautinės sportinės žūklės federacijos reikalavimus.
"Pavedė gamta. Teko rašyti raštą, kad yra force majeure (nenugalima jėga) ir nieko čia nepadarysi", – sakė T. Būdas.
Jo žiniomis, pasaulio čempionatas, jo neatsisakant, o tik perkeliant, šiemet įvyks Suomijoje. Apie šią šalį galvojama dėl to, kad ji nėra labai toli nuo Lietuvos, tad skrydžio bilietus iš anksto įsigiję čempionato dalyviai, atskridę į Vilnių, kelionę galėtų tęsti automobiliais.
Lietuvos žvejai čempionate dalyvaus.
Lietuvos poledinės žūklės atstovų komandai pernai sausio 26–27 dienomis Bulgarijoje, Shiroka Polyana Lake, vykęs XVI pasaulio poledinės žūklės čempionatas "16 th World Ice Fishing Championship 2019" buvo pats sėkmingiausias – pirmą kartą Lietuvos rinktinė tapo tokių varžybų čempionais. Lietuvos sportininkai, pasaulio čempionai, per dvi varžybų dienas pagavo 13,9 kilogramų žuvies, daugiausiai – ešerių ir kuojų.

Neramu žemdirbiams
Tačiau neįprastai šilta žiema rūpesčių kelia ne tik žiemos sporto mylėtojams. Šiek tiek nerimo kirba ir žemdirbiams.
Žiemkenčių augintojai baiminasi, kad peraugę pasėliai gali iššusti. Didelių nuostolių gali pridaryti ir šalčiai, jei jie staiga užeitų, juk augalai staigiems temperatūrų pokyčiams nėra pasiruošę.
Anot specialistų, kai lauke šilta, augalai, nors ir neintensyviai, bet vegetuoja, nepaisydami kalendorinės žiemos. Kai šiltas periodas užsitęsia, kaip yra dabar, didelė tikimybė, kad pasėliai peraugs.
Žiemkenčius auginantys Šiaulių rajono žemdirbiai neatsimena kitos tokios šiltos žiemos, kaip šiųmetinė. Todėl kol kas nėra aišku, naudos ar žalos šiluma jiems atneš.
Žemės ūkio bendrovės "Ginkūnų agrofirma" vadovas Arūnas Grubliauskis įsitikinęs, kad žiemą šiltas klimatas, kuomet augalai "nei miega, nei vegetuoja, o tik būdrauja", nėra palankus.
"Kai šilumos plius 5 ir daugiau, augalams ženklas, kad tuoj tuoj ateis pavasaris. Štai kai kurios pavasarinės gėlytės jau pradėjusios žydėti, žolytė jau lenda, kai kurių augalų spalvos – pavasarinės", – sakė A. Grubliauskis.
Vis dėlto, anot jo, šalčiams augalai šiemet nors ir nepasiruošę, tačiau didelio pavojaus augmenijai ir būsimam derliui kol kas nėra, jei kažkiek atšaltų.
"Prieš kokį 10-metį gruodžio mėnesį žiemkenčiai lyg rūta žaliavo. Paskui iš lėto užšalo, augaliukai iš lėto priprato ir derlius buvo geras", – sakė pašnekovas.
Kitas reikalas, jei šaltis, pasak jo, šoktų staiga ir be sniego laikytųsi kelias paras – nieko gero tada nelauk.
"Bet viskas gamtos valioje. Nesinerviname be reikalo – žūs augalai, tai žūs. Žemdirbio užduotis – pasinaudoti visa sukaupta patirtimi ir atlikti tai, kas yra jo valioje, siekiant gauti naudos", – sakė nuo 1986 metų žemės ūkio srityje dirbantis A. Grubliauskis.

Pavojaus paukščiams nebėra
Gamtininko, Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos vyr. specialisto Vidmanto Lopetos teigimu, per 26-erius jo darbo metus kitos tokios šiltos žiemos, kaip ši, dar nebuvo.
V. Lopetos kolega savo sodybos tvenkinyje jau pamatė pirmą pavasario ženklą – rupūžę. Spėriai bunda ir augalai, kurie turėtų žydėti tik kovo ar balandžio mėnesiais. Žydi paprastasis žalčialunkis, lazdynai, našlaitės, snieguolės.
Šiemet vandens telkiniams neužšalus, pasak specialisto, Lietuvoje liko žiemoti nemažai gulbių – vien Kurtuvėnų tvenkiniuose jų suskaičiuota per 50.
"Ledas buvo ėmęs formuotis gal tik kokias dvi dienas, paskui atšilo. Dėl to išskrendančios gulbės netoli nuskrido, gal tik iki jūros. Manau, kad didžioji dalis jų, atšilus orui, tiesiog sugrįžo, iš kur išskridusios", – sakė ornitologas.
Įsitikinęs, kad tokių šalčių, jog pakenktų paukščiams, šią žiemą tikrai nebebus.
Specialistas neprognozuoja, kas mūsų laukia vasarį ir kovą. Senų žmonių prognozėmis šiais laikais, jo manymu, nebereikia pasitikėti, o gamtos pranašai – augalai, gyvūnai – ir patys gali apsigauti.
"O jei ir atšals kokią dieną, tai tikrai nebereikš, kad atėjo žiema, bus tik trumpas šalčio įsiveržimas", – teigė V. Lopeta. – Nors ir pavasarėja, tačiau dar tikrai nereiškia, kad negali pasnigti. Bet jei pasnigs, sniego danga – žiemos požymis – tikrai nebesusidarys."
Sąskaitos – mažesnės
AB "Šiaulių energija" atstovė spaudai Marina Visockienė informavo, kad šiltą 2019 metų gruodį, palyginti su 2018 metų gruodžiu, Šiaulių miesto gyventojai už patalpų šildymą mokėjo vidutiniškai 27 procentais mažiau.
Anot M. Visockienės, užpernai gruodį vidutinė lauko oro temperatūra siekė 0,9 laipsnio šalčio, o 2019 metais – 2,5 laipsnio šilumos. Dėl šiltesnio oro šilumos suvartojimas pernai sumažėjo apie 17 procento.
AB "Šiaulių energija" duomenimis, neigiama lauko oro temperatūra beveik visą šildymo sezoną – nuo gruodžio iki kovo – laikėsi 2012–2013 metais.
Per pastaruosius trejus metus šalčiausias žiemos mėnuo buvo 2018-ųjų vasaris, kuomet vidutinė lauko oro temperatūra siekė 6,6 laipsnio šalčio.
Pagal ne vienerių metų stebėjimus sausį visuomet buvo vidutinė neigiama lauko oro temperatūra, tačiau šiemet kol kas fiksuojama vidutinė teigiama temperatūra – 3,3 laipsnio šilumos. Dėl to ir mokėjimai už šilumą, anot "Šiaulių energijos" atstovės, sausio mėnesį turėtų būti panašūs kaip 2019 metų gruodį.
Šilčiausias dešimtmetis
Šiaulių meteorologijos stoties vyriausioji stebėtoja Viktorija Kazlauskienė žiemos su daug šalčio bei sniego ir toliau nežada. Tik artimiausiu metu keletą dienų temperatūra gali nukristi keletą laipsnių žemiau nulio.
"Šylam. Jei reikėtų išrinkti šilčiausių metų dešimtuką, tai juo ir taptų paskutinis dešimtmetis", – sakė specialistė.
Stotyje nuo 2006 metų dirbanti V. Kazlauskienė neatsimena tokios šiltos žiemos, kokia yra šiais metais. Pasitaikydavo pavienių mėnesių, pavienių dienų šiltesnių negu klimatinės normos, tačiau po šilumos ir vėl užeidavo šaltis. 2006-aisiais gruodis buvo šiltas, šilta buvo ir 2007-ųjų sausio pradžia. Šalčiai "pramušė" tik nuo sausio vidurio.
"Ankstesnėmis žiemomis, nors dienomis būdavo ir pliusinė temperatūra, naktimis minusas: dieną atšyla, o naktį ledas vėl sukausto žemę. O dabar vis šilta, net naktimis buvo plius 4-5", – prisiminė V. Kazlauskienė.
Artimiausiu metu sniego, jos teigimu, ir toliau nenusimato.
Nepaisant švelnaus šiųmečio klimato, meteorologė neatmeta, kad žiema gali užsitęsti ir kovą ar balandį. Jos teigimu, kartą per 30 metų pasitaiko, kad kovas būna šalčiausias metų mėnuo.