Naujausios
Šimtametė nesinervina dėl smulkmenų
Namuose pas šimto metų sulaukusią šiaulietę Oną Čepulienę vaistų nerasi. Rimtų sveikatos sutrikimų moteris neturėjo visą gyvenimą. Viena iš ilgaamžiškumo priežasčių – moteris ypač kantri, nesipyko ir be reikalo nesinervino.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Sūnus: „Ji labai gera“
Nors pasilpęs regėjimas, tačiau ilgaamžė jaučiasi gerai. Anksčiau perskaitydavo laikraščius nuo pirmo iki paskutinio puslapio. Vienas didžiausių negalavimų buvo prieš pat jubiliejų – nuo mėgiamų saldumynų netikėtai padidėjo cukraus kiekis kraujyje.
„Mama neserga, nes yra labai gera. Ji neina į bažnyčią, nesimeldžia. Jos dievas yra viduje, savyje. Sako, būk geras ir dievas tau padės. Mes dažnai sergame, nes labai nervinamės, o ji nesinervina dėl smulkmenų, todėl ilgai gyvena“, – svarstė O. Čepulienės sūnus, verslininkas Jurgis Čepulis.
Šimtametė sako su nieku gyvenime nesipykusi, piktumo ir nuoskaudų nelaikė. Kai kaimynės karvė ištrypė jos daržą, O. Čepulienė numojo ranka: „Karvei irgi reikia pavalgyti“.
Mamos sveikatą sūnus iliustruoja pasakojimu apie savo gimimą. 1950-ųjų balandį mama sodino darže kopūstų daigus. Prasidėjo gimdymas – vaiką pagimdė lauke. Atbėgusi bobutė padėjo moteriai susitvarkyti, o po dviejų valandų gimdyvė jau ėjo melžti karvių.
„Štai ką reiškia šviežus oras, geras ekologiškas maistas – riebi kiaulė“, – komentavo J. Čepulis.
Ištrėmė į Sibirą
Šiaulių rajono Račių kaime gyvenusi Čepulių šeima su penkiais sūnumis, kurių vyriausiam tuomet buvo devyneri, 1951 metais buvo ištremta į Sibirą, Irkutsko sritį. Priežastis – tais metais rajone nebuvo įvykdytas išvežimo planas, todėl apsupo kaimą ir išvežė visus. Sibire šeima išgyveno penkerius metus.
O. Čepulienė Sibire šerdavo veršius, vyras Stasys kaime buvo vienintelis traktorininkas. Tremtyje pasistatė namelį, įsigijo karvę. Grįžę į Lietuvą neturėjo nieko, reikėjo viską pradėti iš naujo.
Į gimtinę sugrįžo tik brolio Kazimiero dėka, nes jis parašė prašymą, kad turi kur apgyvendinti. Vėliau šeima buvo dukart reabilituota.
Tik pusantrų metukų Jurgio mama nenorėjo imti kartu į Sibirą. Bijojo, kad vaikas neištvers kelionės. O. Čepulienė susitarė su kaimyne, kad mažylį padės suvyniotą į pakrūmę, o ši jį pasiims. Planui nebuvo lemta išsipildyti – gulintį vaiką pamatęs kareivis jį paėmė ir įkišo į vagoną.
„Kai vaikystėje man brolis pataikė strėle į nosį, mama davė du gabalėlius cukraus“, – prisiminė Jurgis.
Kartą jis su broliais Sibire nutarė išbandyti drąsą – pralįsti pro šieną rupšnojančių karvių ragus. Visiems pavyko, išskyrus Jurgį, – karvė jam ragu užkabino ir perplėšė žandą. Kadangi gydytojai buvo tik už 200 kilometrų, tėvas apdengė skruostą beržo tošimi. Mama vėl davė du gabaliukus cukraus.
Dukra Genovaitė, su kuria ilgaamžė šiuo metu gyvena, gimė jau Lietuvoje. O. Čepulienė užaugino penkis sūnus ir vieną dukterį, turi 13 anūkų ir 16 proanūkių.
O. Čepulienė ir jos vyras Stasys kilę iš 11 vaikų šeimos. O. Čepulienės brolis Kazimieras kitų metų gruodį sulauks 100 metų. Moteris artimiesiems pažadėjo, jog brolio gimtadienyje būtinai dalyvaus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
GERUMAS: Šimtametė Ona Čepulienė mano, kad ilgai gyvena todėl, jog nesipyko, piktumo ir nuoskaudų nelaikė, nesinervino dėl smulkmenų.
PRISIMINIMAI: Sūnus Jurgis Čepulis pasakojo vaikystės prisiminimus – susižeidusiam berniukui mama duodavo po du cukraus gabaliukus.
