Naujausios
„Šimtas metų nėra daug, visi sulauksite!“
Taip vakar linkėjo 103-ejų Šiaulių miesto garbės pilietė Gražbylė Venclauskaitė. „Pirmą kartą matau, įspūdis – pritrenkiantis“, – susitikęs su miesto legenda sakė Šiaulių meras Artūras Visockas.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Buvo ir yra teisinga
Tikroji G. Venclauskaitės gimimo diena – gegužės 31-oji. Vakar jubiliatę sveikino Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Savivaldybės Metrikacijos skyriaus vedėja Vilma Melenienė.
„Ką jums reiškia nuo manęs penkerius metus nuimt“, – fotografams, operatoriams juokavo G. Venclauskaitė.
Priimdama mero dovanojamą jubiliejinę „Rūtos“ saldainių dėžę, ant kurios užrašytas skaičius „100“, G. Venclauskaitė iš karto užfiksavo: „Šimtas!“. Meras pasiaiškino žinąs, kad jubiliatei – daugiau nei šimtas. „Užtenka ir šimto“, – šmaikštavo G. Venclauskaitė.
V. Melenienė įteikė tradicinę Savivaldybės administracijos dovaną – 145 eurus.
Paklausta, ar daug sveikinimų sulaukė, atsiduso: „Sveikatos netekau per tą savo jubiliejų vadinamą. Skambina žmogus, būtinai nori pakalbėti. Prieini prie telefono: „Sakykite, ką šiandien valgėt?“ Sakau, man stovėt sunku, pasakyk sveikinimą ir užtenka. Prie telefono nėra kur sėdėt, su lazda stoviu.“
G. Venclauskaitė sako visą gyvenimą buvusi ir tebėra teisinga, nors kartais dėl to ir nukentėdavo.
„Jūs esate Šiaulių pažiba!“ – gyrė meras. „Ką jūs! Neduokite komplimentų, nereikia. Aš esu jau seniena. Taip, taip, taip!“
A. Visockas atsivežė parodyti miesto garbės piliečių knygą. „Jūs esate įrašyta pirmu numeriu“, – sakė meras. „Dėl to, kad aš esu pati seniausia“, – paaiškino G. Venclauskaitė. Pažiūrėjusi į nuotrauką, įvertino: „Čia aš neblogai atrodau“.
Ilgisi skaitymo
Daugelis pasigedo G. Venclauskaitės, einančios bulvaru. Dabar išeina tik į kiemą: „Kai buvau šimto metų, viena po visą miestą vaikščiodavau. Dabar pati bijau išeiti – negaliu ant šaligatvio užlipti.“ Anksčiau ponia Gražbylė nueidavusi per dieną 6 kilometrus: „Geležines kojas turėjau.“
Iki šimto metų laikas jai praėjo labai greit, o iki 103 metų ėjo palengva: „103 metai – gana daug. Kelmas esi. Aš visai nepatenkinta. Visai nesu laiminga.“
G. Venclauskaitė apgailestauja, kad dėl silpstančio regėjimo negali skaityti – tik laikraščius didesnėmis raidėmis – per lupą. Bet toks skaitymas vargina: „Perskaičiau 13 puslapių, tai maniau, kad sudurnėsiu, galvą pradėjo skaudėti.“
Paklausta, ar domisi miesto naujienomis, sakė labiau besidominti sportu: „Galiu pasigirti: dar 80-metė čiuoždavau! Kai Amerikoje pas seserį buvau. Matot, amerikonka.“
G. Venclauskaitė iki šiol itin mėgsta šokoladą: „Ilgą metą vien šokoladu maitinaus. Žmonės ateidami, kaip pas advokatę, plytelę už 30 kapeikų atnešdavo – biedni, kuriems reikėjo patarimo.“ Dabar, ponios Gražbylės teigimu, tikro šokolado nebėra. Bet ji dar truputį turi. Ir pavaišino.
„Negeriu ir nerūkau. Niekada“, – tvirtai nurėžė. Meras pasisakė ketvirtoje klasėje rūkęs. „Ne, ne, ne“, – purtė galvą G. Venclauskaitė.
„O čerkelę, o šnapso?“ – neatlyžo A. Visockas. „Negeriu. Tik šampanas skanus, gerčiau, bet tik 3–4 gurkšnius, daugiau nenorėčiau.“ Ir prisipažino, jog būdavo situacijų, kai tik pavaizduodavo gerianti, o gėrimo nenurydavusi.
Nepasiduoti ir neišpuikti
Meras G. Venclauskaitei turėjo daug klausimų: kodėl šeima padovanojo namą Šiauliams (Venclauskių rūmuose įsikūręs „Aušros“ muziejaus padalinys), ar ji tuose rūmuose gyveno, kaip prisimena laiką, kai gelbėjo žydus (už tai buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas), kiek turi anūkų, kiek valandų trukdavo jos darbo diena?
G. Venclauskaitė dabar peržiūrinėja fotografijas, archyvą. Turi svajonių – matyti ir skambinti. Nors muzikai nebuvusi sutverta: „Aš skambinau nuo mažens. Paskui smuiką pritaisė – gerai, violončelę pritaisė – gerai. O ant galo pritaisė – mandoliną! Čia tai instrumentai... Užtat ir niekuo nepasižymėjau, nors smuiku griežiau gimnazijos orkestre.“
Šiauliams ponia Gražbylė linkėjo nepasiduoti, nebijoti imti gerų pavyzdžių: ji pati niekada nesigėdijo pasimokyti, jei matydavo, kad žmogus geriau dirba.
„Nežinau, kas reikalinga. Jokie „pliotkininkai“ pas mane neateina, „nepapletkavoja“, – apie patarimus miestui svarstė jubiliatė.
Meras prašė ir jam ko nors palinkėti. „Jūs jaunas esate, dar viską galite“, – sakė G. Venclauskaitė. Ir linkėjo neišpuikti.
„Pirmą kartą matau, įspūdis – pritrenkiantis“, – susitikimą su miesto garbės piliete įvertino A. Visockas.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
POKALBIS: „Dabar būsime, kaip prezidentai susėdę kalbasi. Tai jūs – Prezidentė, o aš – padėjėjas“, – kviesdamas Gražbylę Venclauskaitę prisėsti, sakė Šiaulių miesto meras Artūras Visockas ir padėjo ranką ant jubiliatės kojos.
GIMTADIENIS: Sekmadienį Šiaulių miesto garbės pilietei Gražbylei Venclauskaitei sukako 103-eji.
KNYGA: Šiaulių miesto meras Artūras Visockas Gražbylei Venclauskaitei atvežė parodyti Savivaldybėje saugomą Šiaulių miesto garbės piliečių knygą.
