Naujausios
SAVAITĖS DISKUSIJA
Ar laikotės Kalėdų tradicijų?
Per Kūčias valgome tiktai vegetarišką maistą, be cukraus, pieno, sviesto ir mėsos. Po Kūčių vakarienės negalima nuimti visų valgių nuo stalo. Kūčių naktį pildosi burtai. Ar laikotės šių ir kitokių Kūčių ir Kalėdų tradicijų?
Zita BAGARAUSKIENĖ, šiaulietė:
— Žinoma, kad laikomės. Per Kūčias prie stalo būtinai sėdame visa šeima, pasimeldžiame, laužiame plotkelį. Tiesa, eglutę šiais metais pasipuošėme kiek anksčiau, nes ji lauke. Stengiamės, kad ant stalo būtų dvylika patiekalų. Kitą dieną einame į svečius pas artimuosius. Aš manau, kad tas komercinis balaganas, kuris prasideda geras mėnuo prieš Kalėdas, nublukina tikrosios šventės dvasią ir tolina mus nuo tradicijų. Tarsi svarbiausias Šv. Kalėdų dalykas būtų dovanos ir blizgučiai.
Rosita RAČKAUSKAITĖ, Šiaulių universiteto studentė:
— Mūsų namuose nuo mažens įskiepyta tradicija, jog eglutę Kūčių vakare reikia puošti tiktai gyvą. Niekada neperkame kūčiukų, vakar jau išsikepėme su mama. Svarbiausia, kad tą vakarą visa šeima būtų namuose. Stengiamės, kad valgiai Kūčių vakarą būtų tiktai vegetariški ir kad jų ant stalo būtų dvylika. Kūčių vakarą, pavalgę, apie vienuoliktą valandą visada einame į bažnyčią.
Daivanas PRANCIULIS iš Joniškio rajono, Stungių kaimo:
— Mums visi metai kalėdiniai, nes auginame kalėdines egles, o dabar pardavinėjame miestiečiams. O jeigu rimtai: per Kūčias po staltiese visada klojame šiaudų. Močiutė visiems įskiepijo, kad po vakarienės būtina eiti bažnyčią, tos tradicijos griežtai laikomės. Tiesa, yra toks baisokas burtas: kas po vakarienės ištrauks trumpiausią šiaudą, tas tais metais mirs. Kas ištraukia — juokiasi ir netiki. Dar ištirpintą vašką į vandenį pilame ir žiūrime, kas išeis. Kartą specialiai ėjome į tvartą gyvulių kalbos pasiklausyti, bet nieko neišgirdome. Kūčių dieną taip pat prekiausime eglutėmis, kas norės, galės eglutę gauti mainais į silkę arba kūčiukus. Ir dabar dovanojame tiems, kurie, matome neturi, už ką pirkti.
Janina ŠVAMBARYTĖ — VALUŽIENĖ, Šiaulių universiteto Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros docentė:
— Kūčių vakarienę visada pradedame malda, laužome plotkelį. Visada prisimename tuos, kurie jau išėjo, paminime jų vardus. Po vakarienės, artėjant pusiaunakčiui, važiuojame į bažnyčią, į Bernelių mišias. O kai grįžtame ir visi jau labai gražiai miega, tada mes dar kartą sėdame prie stalo ir pasitinkame šv. Kalėdas. Turime savų tradicinių kalėdinių patiekalų. Pavyzdžiui, Kūčioms visada verdami tėvelio barščiai su džiovintais grybais ir gaminami skryliai, kurie valgomi su šildytu medumi ir uogiene. Kūčių stalo staltiesė privalo būtinai būti balta, lininė, papuošta žvakėmis ir nedidele eglės šakele.
Visi labai laukia Kalėdų Senelio dovanų, kuriomis keičiamės per Kūčias. Sėdėjimas prie stalo, kalbos, bendravimas užsitęsia ilgai, bet niekada neprailgsta. Sugalvojame burtų: anksčiau, pavyzdžiui, eidavome tvorų kabinti, klausytis, iš kur šunys loja, — vadinasi, iš tos pusės piršliai atvyks. Kūčių valgių nenukraustome, paliekame per naktį.
Kęstutis, kelininkas:
— Kalėdas švęsime su vaikais. Pagal galimybes laikomės kai kurių tradicijų, pavyzdžiui, laužiame plotkelį, o eglutė mūsų namuose jau papuošta. Ar bus dvylika patiekalų? Nežinau, žiūrėsime, kaip šiemet išeis.
Kalbino Sigita STONKIENĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS
