Ar Premjeras sutramdys kainas?

Ar Premjeras sutramdys kainas?

Apk­lau­sa

Ar Prem­je­ras su­tram­dys kai­nas?

Šiau­lie­tis dar­bi­nin­kas Adol­fas:

– Ma­no žmo­nos pa­klaus­tu­mė­te – tai apie kai­nas vis­ką pa­sa­ky­tų, o aš tik pi­ni­gė­lius jai ati­duo­du iš­leis­ti, par­duo­tu­vė­se ma­žai lan­kau­si.

Gir­dė­jau, kad Prem­je­ras no­ri dau­giau pre­ky­bos cent­rų at­si­kvies­ti. Gal­būt kon­ku­ren­ci­ja di­dė­tų? Bet Šiau­liuo­se ir taip pre­ky­bos cent­rų ant kiek­vie­no kam­po. Prem­je­ras dau­giau rek­la­mą sau da­ro­si – man taip at­ro­do.

Dar­bi­nin­kas Al­gis, že­mai­tis iš Kal­ti­nė­nų:

– Duo­na pa­bran­go, nes šį­met bu­vo saus­ra. Ši­lu­ma, sa­ko, pa­brangs. Ma­nau, kad kai­nos ir nuo val­džios pri­klau­so, tu­ri stab­dy­ti ma­ni­pu­lia­ci­jas kai­no­mis. Pre­ky­bi­nin­kų ape­ti­tus rei­kia ap­ma­žin­ti – mi­li­jo­nus krau­na­si iš mū­sų mi­ni­ma­lių al­gų.

Ma­žo­se par­duo­tu­vė­se kai­nos dar di­des­nės nei pre­ky­bos cent­ruo­se. Žmo­nės iš ra­jo­nų, kai­mų va­žiuo­ja į mies­tą ap­si­pirk­ti.

Prem­je­ras Sau­lius Skver­ne­lis bu­vo po­li­ci­nin­kas, tai ti­ki­si pa­da­ry­ti tvar­ką. Bet ne­vie­ri­jam – pa­pras­tas žmo­gus tik nu­ken­tės.

At­ly­gi­ni­mas kaip Eu­ro­pos Są­jun­go­je tu­rė­tų kil­ti, o da­bar mū­sų at­ly­gi­ni­mas yra ma­žiau­sias. Gau­ni mi­ni­mu­mą, o kam pa­si­skų­si – nie­kam neį­do­mu.

Sen­jo­rė Alek­sand­ra:

– Nie­kas kai­nų ne­sut­ram­dys.

Pa­gal sta­tis­ti­ką kai­nos ma­žai ky­la, o kai nuei­ni į par­duo­tu­vę ma­tai, kad yra vi­sai ki­taip. Dar­žo­vės da­bar la­bai bran­gios, ir mė­sa, ir pie­no pro­duk­tai bran­gūs. Pen­si­jos ma­žos, sun­kus gy­ve­ni­mas. Mais­tui ir vais­tams daug pi­ni­gų išei­na.

Jei­gu dau­giau pre­ky­bos cent­rų at­si­da­rys, gal kai­nos ir ma­žės? Kai „Lidl“ at­si­da­rė, kai­nos pa­ma­žė­jo ir „Ma­xi­mo­je“ – tu­rė­jo pri­si­tai­ky­ti.

Jei­gu šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį pre­ky­bos cent­rams draus dirb­ti, te­gu drau­džia – ap­si­pirk­si­me iš anks­to. Šal­dy­tu­vus vi­si tu­ri – ir sa­vai­tei ga­li­ma vis­ką nu­si­pirk­ti.

Šiau­lie­tė po­nia An­ge­lė:

– Kai­nos yra la­bai di­de­lės. Tu­riu skai­čiuo­ti kiek­vie­ną cen­tą, sek­ti ak­ci­jas. Ma­nau, kad mais­tą pirk­da­ma ir vals­ty­bei ne­ma­žai su­mo­ku, nuo kiek­vie­no pir­ki­nio – 21 pro­cen­tą PVM – tai la­bai daug. O kur dar vais­tai, šil­dy­mas. Su­ma­žin­tų bent PVM.

Aš ne­ti­kiu, kad kas ką pa­da­rys. Vi­sos tos kal­bos – dėl rin­ki­mų. Pri­ža­da auk­so kal­nus, o bus, kaip bus.

Šiau­lie­tė po­nia Ma­ri­ta­na:

– Ma­nau, kad nie­kas ne­pa­si­keis – kai­nos ne­nuk­ris nei prie to Prem­je­ro, nei prie ki­to. Ne nuo vie­no žmo­gaus tai pri­klau­so.

Pre­ky­bi­nin­kai vie­nų pre­kių kai­nas pa­ke­lia, ki­tų su­ma­ži­na – taip ir žai­džia. To­dėl sta­tis­ti­nis vi­dur­kis ro­do, kad kai­nos vos ki­lo. Iš tie­sų, Lie­tu­vo­je kai­nos yra bai­sios. Pa­gal tai, kiek už­dir­ba­me, tai neaiš­ku, kaip lie­tu­viai iš vi­so gy­ve­na.

Esu pa­trio­tė, Lie­tu­vo­je gy­ve­nu ir dir­bu, bet ir dir­ban­čiam žmo­gui yra bran­gu pirk­ti. Bul­vių ki­log­ra­mas kai­nuo­ja 53 cen­tus – ver­čiant į li­tus – 1,70 li­to. Ar ka­da bul­vės tiek kai­na­vo?! Nie­ka­da, nors ir anks­čiau ūki­nin­kams bu­vo vi­so­kių me­tų – ir saus­rin­gų, ir lie­tin­gų. Da­bar per­ki bul­ves ko­ne kaip svies­tą.

Ka­žin ka­da mes at­si­gau­si­me ir ar iš vi­so at­si­gau­si­me. Pir­miau­sia dar­bo vie­to­mis rei­kia rū­pin­tis. Kol ne­bus ge­rai at­ly­gi­na­mų dar­bo vie­tų, tol jau­ni­mas va­žiuos į už­sie­nį, o čia nie­kas ne­si­keis.

Ar­chi­tek­tas Al­gi­man­tas Čer­niaus­kas:

– Mes jau bu­vo­me to­kio­je si­tua­ci­jo­je, kai val­džia tvar­kė kai­nas ir tink­lus, – tu­rė­jo­me tuš­čias len­ty­nas.

Yra ma­sė žy­miai svar­bes­nių da­ly­kų, ku­riais rei­kia už­siim­ti, o ne rin­ką tvar­ky­ti. Kiek yra to­kių ša­lių, ku­rio­se bū­tų re­gu­liuo­ja­mi pre­ky­bos tink­lai?

Ga­my­bos ska­ti­ni­mu rei­kia už­siim­ti, nes ga­my­ba – tai pri­dė­ti­nės ver­tės kū­ri­mas, o iš pa­skos ei­na ir dar­bo vie­tos, ir at­ly­gi­ni­mai.

Į Ro­kiš­kį, štai, atei­na dvi ga­myk­los su 1 000 dar­bo vie­tų – 200 mi­li­jo­nų eu­rų in­ves­ti­ci­ja.

Kai­nos ky­la, nes pa­ki­lo at­ly­gi­ni­mai ir pre­ky­bi­nin­kai jau­čia, kad žmo­nės ga­li dau­giau įpirk­ti – tai rin­kos dės­niai. Ga­li­ma juos var­žy­ti Ru­si­jos pa­vyz­džiu: „Kry­mas – mū­sų, tik ten va­žiuo­ki­te poil­siau­ti.“

Bet pas mus lais­vam žmo­gui ne­nu­ro­dy­si, kur va­žiuo­ti, kur pirk­ti. Pie­tau­ju ka­vi­nė­je, ma­tau, kad eko­no­mi­niai pie­tūs pa­bran­go, tai ar ne­be­tu­riu pie­tau­ti? Tu­riu dau­giau dirb­ti ir už­si­dirb­ti. Mo­te­rims ir vy­rams kir­pė­jų pa­slau­gos bran­go, tai ne­be­si­kirp­si­me? Ėjo­me ir ei­si­me.

Po­li­ti­kų kal­bos apie kai­nas yra orien­tuo­tos į rin­ki­mus – tai rei­kia aiš­kiai su­pras­ti.

Kal­bi­no Rū­ta JAN­KU­VIE­NĖ, fo­tog­ra­fa­vo Gied­rius BA­RA­NAUS­KAS