Ar žaliuosim kaip sveikuoliai – be alkoholio ir daktarų?..

Ar ža­liuo­sim kaip svei­kuo­liai – be al­ko­ho­lio ir dak­ta­rų?..

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ,

Žur­na­lis­tė

Dau­giau­sia man­da­tų lai­mė­ju­sios ir val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją for­muo­jan­čios Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos at­sto­vai kal­ba apie kai kam re­vo­liu­cin­gai at­ro­dan­čias ga­li­mas per­mai­nas.

Tur­būt dau­ge­liui įstri­go pla­nai su­kur­ti vals­ty­bės al­ko­ho­lio mo­no­po­lį ar­ba ži­no­mo svei­kuo­lio Dai­niaus Ke­pe­nio ekst­re­ma­liai nu­skam­bė­ję siū­ly­mai taip reor­ga­ni­zuo­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­mą, kad ne­svei­kai gy­ve­nan­tys žmo­nės bū­tų tam tik­ra pra­sme nu­baus­ti, pa­vyz­džiui, mo­kė­tų di­des­nes svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kas: ko nu­si­pel­nei – tą ir ga­vai.

Siū­ly­mai at­ro­do griau­nan­tys sis­te­mą iš pa­grin­dų. Bet ar ne per­mai­nų rin­kė­jai ir no­rė­jo, ar ne už jas bal­sa­vo?

Al­ko­ho­lio pre­ky­bos mo­no­po­lis ar­ba – al­ko­ho­lio su­tel­ki­mas vals­ty­bės ran­ko­se – tur­būt ran­da pa­lan­kų at­gar­sį dau­ge­lio ša­lies mo­te­rų, pa­ti­rian­čių smur­tą nuo al­ko­ho­ly­je pa­sken­du­sių vy­rų, tė­vų, bro­lių, šir­dy­se.

Są­mo­nin­gi pi­lie­čiai, ku­rie ap­skri­tai al­ko­ho­lį var­to­ja sai­kin­gai ir „ne­mirš­ta“ dėl alaus stik­li­nės ar bal­to­sios stik­le­lio, ne­la­bai ir pa­ste­bė­tų, kad bu­te­liai su laips­niais din­go iš pre­ky­bos cent­rų ar ma­žes­nių par­duo­tu­vė­lių len­ty­nų.

Bė­da yra ki­ta. Kar­tu su al­ko­ho­liu iš ma­žų mies­te­lių ir kai­me­lių ga­li iš­ke­liau­ti ir mais­to pro­duk­tai, nes po eu­ro įve­di­mo pri­va­čių ma­žų krau­tu­vė­lių sa­vi­nin­kai at­vi­rai de­da kor­tas: alus yra vie­na pa­klau­siau­sių pre­kių ir su­da­ro la­bai di­de­lę da­lį pa­ja­mų. Stai­ga joms su­ma­žė­jus, ga­li ne­pa­vyk­ti iš­lai­ky­ti dar­bo vie­tų par­da­vė­joms, tad tek­tų už­si­da­ry­ti.

Se­nu­kams iš kai­mų, į ku­riuos jau da­bar be­veik neuž­su­ka au­to­bu­sai, o kai kur marš­ru­tai nai­ki­na­mi (taip Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė už­si­mo­jo prieš ke­tu­ris kar­tus per die­ną iš Šiau­lių į Ža­ga­rę kur­suo­jan­tį, pro kai­mus pra­va­žiuo­jan­tį au­to­bu­są), į mies­tą rei­kės ke­liau­ti ne tik pas gy­dy­to­jus, bet ir į par­duo­tu­ves duo­nos kas­die­ni­nės.

Ne­li­kus al­ko­ho­lio kai­mo par­duo­tu­vė­se, ga­li la­biau su­kles­tė­ti vie­tos „bra­vo­rai“ ar kont­ra­ban­di­nio al­ko­ho­lio ve­žė­jai ir par­da­vė­jai.

LVŽS va­do­vas Ra­mū­nas Kar­baus­kis kal­ba, kad iš al­ko­ho­lio mo­no­po­lio vals­ty­bei su­ren­ka­mi mo­kes­čiai bus nu­kreip­ti so­cia­li­nėms pro­gra­moms: pen­si­jai, mi­ni­ma­liai al­gai di­din­ti, me­di­kų at­ly­gi­ni­mams kel­ti. Tai pui­ku.

Ta­čiau rei­kės pa­suk­ti gal­vas ir kaip se­ne­lius, ku­riuos pa­sieks pa­di­din­tos pen­si­jos, mais­tu ap­rū­pin­ti. Gal to ir­gi im­sis vals­ty­bės mo­no­po­lis? Vie­nas pa­žįs­ta­mas juo­ka­vo, kad ga­lės „vers­lau­ti“, pa­gal už­sa­ky­mus sa­vo au­to­mo­bi­liu ga­ben­ti mais­tą iš mies­to pre­kyb­cent­rių ar­ba ve­žio­ti į juos pa­čius se­nu­kus. Taip pen­si­jos pa­di­di­ni­mas ir iš­tirps.

Per pa­šal­pų mo­kė­ji­mo die­nas bus ir tik­ras „bu­mas“ alu­čio mė­gė­jų, no­rin­čių­jų į mies­tą nu­va­žiuo­ti. Ta­čiau ve­žio­to­jai juk už­mo­kes­tį gaus ne­le­ga­liai. Biu­dže­tui – jo­kios nau­dos.

Svei­kuo­lių pre­zi­den­to Dai­niaus Ke­pe­nio gy­ve­ni­mo bū­das – iš­ties įkve­pian­tis, o vi­du­ti­niš­kai įpras­tai gy­ve­nan­čių­jų nuo­mo­ne – tur­būt net ekst­re­ma­lus. To­dėl ir ke­ti­ni­mai neei­li­niai.

Siū­ly­mas, kad ne­svei­kai gy­ve­nan­tys žmo­nės tu­rė­tų mo­kė­ti di­des­nes svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kas ar­ba jiems tu­rė­tų bū­ti blo­gi­na­mos są­ly­gos li­go­ni­nė­se (ar jis tik­rai taip pa­sa­kė, ar tik in­ter­ne­to po­rta­lai taip in­terp­re­tuo­da­mi ra­šo?) at­ro­do tei­sin­gas, jei gal­vo­ji, kad kiek­vie­nas tu­ri bū­ti nu­baus­tas, jei el­gia­si ne­tin­ka­mai. Ta­čiau tai yra el­ge­sys su sa­vo, o ne ki­tų svei­ka­ta. Pap­ras­tai bau­džia­ma už ža­los da­ry­mą ki­tiems.

Ant­ra ver­tus, ne­svei­ko gy­ve­ni­mo bū­do mė­gė­jas iš tie­sų jau mo­ka už sa­vo el­ge­sį. Ne­tie­sio­giai, nes dėl to pra­ran­da svei­ka­tą, ir kar­tu tie­sio­giai – per mo­kes­čius už įvai­rias ne­kom­pen­suo­ja­mas pro­ce­dū­ras bei vais­tus gy­dy­da­mie­si.

Bet įdo­miau­sia tai, kaip, ko­kiu bū­du bū­tų nu­sta­to­ma, ku­ris žmo­gus gy­ve­na svei­kai, o ku­ris – ne?

Juk plau­čių vė­žiu su­ser­ga net ir vi­sai ne­rū­kan­tys, o pank­re­ti­tu ar­ba – ka­sos už­de­gi­mu, kaip pa­ro­dė pa­sku­ti­niai įvy­kiai, ne tik ge­rian­tys as­me­nys. Di­de­lį svo­rį kar­tais le­mia pa­vel­di­mu­mas ar­ba ki­tos me­di­ci­ni­nės prie­žas­tys, ne­su­si­ju­sios su be­sai­kiu val­gy­mu. Tad kaip pa­tik­rin­ti?

Pak­laus­tas gy­dy­to­jo pa­ts žmo­gus, jei tik ži­nos, kad nuo at­sa­ky­mo pri­klau­so, ko­kio dy­džio svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kas teks mo­kė­ti, sa­kys gy­ve­nan­tis kaip as­ke­tas vie­nuo­lis. O jei bū­tų spren­džia­ma pa­gal as­mens ap­si­lan­ky­mo pas me­di­kus skai­čių ir įra­šus pa­cien­to me­di­ci­ni­nė­je kor­te­lė­je, tai taip pat klai­din­tų. Juk al­ko­ho­li­kai, ku­rie die­na iš die­nos „pi­la į gerk­lę“, bū­tų di­džiau­si svei­kuo­liai, nes pa­tys pas gy­dy­to­jus ne­vaikš­to, ne­bent ko­kį su­muš­tą ar gat­vė­je nu­kri­tu­sį žie­mą, kad ne­su­šal­tų, į li­go­ni­nę grei­to­ji at­ve­ža.

Apsk­ri­tai, al­ko­ho­lio kont­ro­lė ir svei­ko gy­ve­ni­mo bū­do pro­pa­ga­vi­mas – šau­nūs da­ly­kai, ir to rei­kia, tik svar­bu, ko­kio­mis prie­mo­nė­mis jų bus sie­kia­ma. Tad – ma­žiau gąs­di­ni­mo, dau­giau ra­cio­na­lu­mo ir po­zi­ty­vaus ska­ti­ni­mo.