
Naujausios
AKTUALI DISKUSIJA
Ar myli šiauliečiai savo miestą?
Tęsiame diskusiją apie Šiaulius ir šiauliečius mieste. Diskusiją iššaukė šalyje atlikta apklausa: šiauliečiai pagal pasitenkinimą gyvenamąja vieta savo miestą vertina prasčiausiai Lietuvoje. Vos 11 procentų gyentojų savo miestą vertina 10 balų, net 54 procentai nepatenkinti viešosiomis erdvėmis. Kodėl šiauliečiai nemyli Šiaulių?
Be globalaus požiūrio – tik provincija
Arijus IVAŠKEVIČIUS, muzikantas, pedagogas, Šiauliuose pasigenda globalaus požiūrio ir sprendimų, kurie trauktų miestą iš provincialumo pelkės:
– Jeigu paklaustumėte, ar esu laimingas, gyvendamas savo mieste, atsakyčiau, jog greičiau esu nuliūdęs.
Niekaip nesuprantu, kodėl mes iki šiol neturime automagistralių iki Vilniaus ir Rygos? Kodėl nesileidžia keleiviniai lėktuvai aerouoste? Kodėl neplaukioja jachtos Rėkyvos ir Talkšos ežeruose, o kavinukės miesto centre užsidaro aštuntą valandą vakaro? Daug tų "kodėl" ...
Metai bėga, o aš vis naiviai tikiuosi sulaukti pokyčių miestiečių sąmonėje, kada kritinė masė inspiruos tokius valdžios veiksmus, dėl kurių nebus gėda prieš kaimynus.
Vyksta Prisikėlimo aikštės rekonstrukcija – aišku, labai įdomu, kaip ji atrodys. Skaitau, kad ten bus pastatytas ekranas, apžvalgos aikštelė – įdomu. Bet tai – tik detalės. Nauji meniniai akcentai statomi su performansais – irgi įdomu, bet vėlgi – tai detalės.
Principiniai dalykai, miesto prioritetai turėtų būti visai kitokie.
Noriu jaukaus, gražaus miesto, bet noriu, kad jis turėtų sąsajų su sostine, su kitais miestais, su kitomis šalimis.
Daugybę dalykų galima būtų išspręsti kooperuojantis su kitais miestais, aplinkiniais rajonais, jų savivaldybėmis. Ne tik apie save galvoti reikia, bet ir apie kitus.
Pavyzdžiui, aplinkkelius tiesia – apie Panevėžį aplinkkelis padarytas vienos juostos ir tas pats padarytas prie Šiaulių atvažiuojant iš Kuršėnų. Jeigu kokia „fura“ padarys avariją – visas eismas užsikimš, ar savivaldybėms tai nerūpi?
Dabar esame didelė provincija kažkur Šiaurės Lietuvoje, nors sakome, jog Šiauliai – jos sostinė.
Man atrodo, kad tik kosmetiškai stengiamės prieš kitus gerai atrodyti. O iš tiesų, ar esame kuo nors įdomūs?
Ypač tai pajunti, kai grįžti po kelionių iš užsienio ir pažvelgi į miestą kitomis akimis. Pilka, trys didieji prekybos centrai palei pagrindinę gatvę. Eini penktadienio vakarą miesto centre pėsčiųjų bulvaru – tuščia. Šiauliečiai, neturime tradicijos išeiti į miestą pabendrauti, pasėdėti lauko kavinukėse su šeima, draugais.
Muzikos mokau, dirbu su studentais Šiaulių universitete – myliu universitetą, o Muzikos katedra, galime sakyti, „veža“ universitetą. Matome, jog ir šiemet turėsime gerų studentų.
Jungimasis su Vilniaus universitetu duoda pliusų – diplomas bus didžiausio šalies universiteto, o mokymosi kaštai Šiauliuose mažesni. Bet jeigu darysime tik tai, ką lieps Vilnius, prarasime savo identitetą – nebus gerai.
Kai sakau, kad miestas turi būti įdomus, lygiai taip pat ir universitetas turi būti įdomus, patraukti studijomis.
Mieste daug kas būtų kitaip, jeigu atsirastų kritinė masė globaliai mąstančių, neabejingų žmonių. Dabar tik išimtinais atvejais susiformuoja tokia kritinė masė – toks pliūpsnis buvo apginant Kaštonų alėją nuo iškirtimo.
Daugumai vis dar tas pats, kas vyksta mieste. Ar kažko bijome?