Bendruomenėje verda gyvenimas

Bend­ruo­me­nė­je ver­da gy­ve­ni­mas

Il­ga­me­tė Šiau­lių ra­jo­no Aukš­tel­kės kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Vio­le­ta Bud­rec­kie­nė var­di­ja ar­ti­miau­sius veik­los pla­nus: ten nu­va­žiuo­ti, tą suor­ga­ni­zuo­ti, tai pa­ma­ty­ti. O kur dar na­rių su­si­ti­ki­mai bend­ruo­me­nės na­muo­se du­syk per sa­vai­tę!

„Mū­sų bend­ruo­me­nė ne­mi­ru­si: žmo­nės no­ri su­si­tik­ti, pa­bend­rau­ti, pa­ma­ty­ti, iš­vyk­ti kar­tu į ke­lio­nę“, – sa­ko pir­mi­nin­kė. Jai sma­giau­sia tai, kad per 170 na­rių vie­ni­jan­čios kai­mo bend­ruo­me­nės ren­gi­nius ir iš­vy­kas pa­mė­gę vis dau­giau jau­nų žmo­nių.

Edi­ta KARK­LE­LIE­NĖ

edita@skrastas.lt

Va­lan­dė­lės kar­tu

Ak­ty­viau­sios Aukš­tel­kės kai­mo bend­ruo­me­nės „Aukš­ta­rū­žė“ auk­sa­ran­kės ren­ka­si į vie­ną krū­vą – kam­ba­rė­lį, pri­skir­tą bend­ruo­me­nei. Už sta­lo – gal de­šimt mo­te­rų, vie­nas ki­tas vy­ras. Kai ku­rių ran­ko­se iš na­mų at­si­neš­ti rank­dar­biai, ki­tos už­sii­ma „gru­pi­ne“ kū­ry­ba – narp­lio­ja aukš­tel­kiš­kės Da­li­nos Na­vic­kie­nės su­gal­vo­tą ki­li­mė­lį iš įvai­rias­pal­vių siū­lų bum­bu­liu­kų. Gra­žia­dar­bė prie ki­li­mė­lio triū­sia ne vie­na, o pa­de­dant ke­lioms kai­my­nė­mis.

Mo­te­rys kal­bios: jei ne kai­mo bend­ruo­me­nės na­mai, ne­ma­žai jų rank­dar­bių nė gi­mę ne­bū­tų – tai bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Vio­le­ta vi­sas už­de­gė.

Gra­žia­dar­bių kur­tais dar­bais nu­ka­bi­nė­tos vi­sos kam­ba­rė­lio, ku­ria­me pir­ma­die­niais ir tre­čia­die­niais vyks­ta na­rių suei­gos, sie­nos. An­tai ke­tur­ka­mie­nis me­dis, ant kiek­vie­no ka­mie­no „lai­kan­tis“ vis ki­tą me­tų lai­ką. Ki­to­je sie­no­je – Lie­tu­vos 100-me­čiui skir­tas pa­veiks­las. Sie­nos nu­ka­bi­nė­tos ir spal­vo­tais pie­ši­niais, ta­py­tais ant van­dens.

Tvy­ro pui­ki nuo­tai­ka. Vie­nos mez­gi­nio iš ran­kų ne­pa­lei­džian­čios gar­baus am­žiaus aukš­tel­kiš­kės žo­džiais, kar­tais ry­tą iš lo­vos ne­si­no­ri iš­lip­ti, bet ži­no esan­ti lau­kia­ma bend­ra­min­čių, tai­gi iš­si­ropš­čia. O pa­bu­vu­si tarp kai­my­nų, pa­bend­ra­vu­si su jais, ir vi­sus ne­ga­la­vi­mus pa­mirš­ta.

Ki­ta mo­te­ris sa­ko su­si­ti­ki­muo­se taip už­si­ple­pa, kad net vais­tus pa­mirš­ta iš­ger­ti. Jos žo­džiais, pa­sa­ky­tas žo­dis, hu­mo­ras, pa­si­da­li­ji­mas pri­si­mi­ni­mais, o ne sle­gian­ti vie­nat­vė, se­nam žmo­gui yra ge­riau­si vais­tai.

Dar vie­na aukš­tel­kiš­kė žo­džio ki­še­nė­je neieš­ko, esą pa­ti ne­sup­ran­ta, ko čia atei­na, tar­si dar­bų ne­tu­rė­tų na­muo­se. Ga­li­ma su­pras­ti, kad mo­te­ris tik po­strin­gau­ja – bend­ruo­me­nės na­rių su­si­ti­ki­muo­se ji da­ly­vau­ja dau­ge­lį me­tų.

Kai ku­riuos bend­ruo­me­nės na­rius, tuos, ku­riems sun­kiau vaikš­čio­ti, į bend­ruo­me­nės po­pie­tes pir­mi­nin­kė Vio­le­ta at­ve­ža sa­vo au­to­mo­bi­liu – jai la­bai svar­bu, kad ne­ga­lia ar li­ga žmo­gui neuž­kirs­tų ke­lio į bend­ra­vi­mą.

Vil­ties vis dau­giau

V. Bud­rec­kie­nė gau­siai Aukš­tel­kės kai­mo bend­ruo­me­nei „Aukš­ta­rū­žė“ va­do­vau­ja aš­tuo­ne­rius me­tus. O tre­jais me­tais ma­žiau ji pir­mi­nin­kau­ja Šiau­lių ra­jo­no neį­ga­lių­jų drau­gi­jos Aukš­tel­kės neį­ga­lių­jų pa­da­li­niui. Abie­jų or­ga­ni­za­ci­jų veik­lą V. Bud­rec­kie­nė su­jun­gė į vie­ną – kaip ki­taip, jei neį­ga­lie­ji tie pa­tys Aukš­tel­kės kai­mo bend­ruo­me­nės na­riai.

Ir pa­ti rim­tų ne­ga­la­vi­mų tu­rin­ti pir­mi­nin­kė at­vi­ra: di­džiau­sias va­rik­lis jos dar­buo­se yra vie­tos žmo­nės, no­riai ir gau­siai da­ly­vau­jan­tys įvai­riuo­se bend­ruo­me­nės ren­gi­niuo­se.

Štai ką tik pa­mi­nė­jo ly­gia­die­nį, kiek anks­čiau įgy­ven­din­tas bend­ras pro­jek­tas su mo­kyk­la „Svei­ka, va­sa­ra“, ne už kal­nų di­džio­sios me­tų šven­tės. Per me­tus di­des­nių ir ma­žes­nių ren­gi­nių kai­mo bend­ruo­me­nė su­skai­čiuo­ja de­šim­ti­mis.

Da­lis bend­ruo­me­nės ren­gi­nių vyks­ta gy­ven­vie­tės baž­ny­čio­je.

Kaž­ka­da gy­ven­to­jų skai­čiu­mi pa­si­gir­ti ne­ga­lė­ju­si prie­mies­ti­nė gy­ven­vie­tė Aukš­tel­kė, anot V. Bud­rec­kie­nės, šian­dien tu­ri ne­ma­žai vil­ties tap­ti vis pa­trauk­les­nė nau­ja­ku­riams, ypa­č jau­noms šei­moms.

To­kia ten­den­ci­ja esą jau jau­čia­ma. Prieš tre­jus me­tus Aukš­tel­kė­je ati­da­rius vai­kų dar­že­lį, o prieš po­rą me­tų ir lop­še­lį jis grei­tai pri­si­pil­dė ma­žy­lių, ku­riuos tė­vai anks­čiau vež­da­vo į už pen­kių ki­lo­met­rų esan­čius Šiau­lius.

„Tam, kad vai­kas ga­lė­tų lan­ky­ti vai­kų dar­že­lį Šiau­liuo­se, tė­vai bū­da­vo pri­vers­ti mies­te dek­la­ruo­ti sa­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą, tai ge­ro­kai iš­krai­py­da­vo Aukš­tel­kės gy­ven­to­jų sta­tis­ti­ką“, – tei­gia kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė.

Pliu­sas – ir Aukš­tel­kės mo­kyk­la-dau­gia­funk­cis cent­ras, ma­si­nan­tis vai­kus ne va­žiuo­ti mo­ky­tis į Šiau­lius, o lik­ti gim­ta­ja­me kai­me. Už tai V. Bud­rec­kie­nė di­de­lį ačiū sa­ko šios mo­kyk­los va­do­vui Vai­dui Ba­ciui.

Net­ru­kus Aukš­tel­kės gy­ven­vie­tės vai­kams bend­ruo­me­nės ini­cia­ty­va Poil­sio gat­vė­je bus įreng­ta žai­di­mų aikš­te­lė: sto­vės žai­di­mų na­me­lis, suo­liu­kai, smė­lio dė­žė, sū­puok­lės.

Aukš­tel­kės jau­ni­mas pa­mė­gęs per­tvar­ky­tą spor­to aikš­te­lę: da­bar čia ga­li­ma žais­ti jau ne tik krep­ši­nį, bet ir tink­li­nį. Bend­ruo­me­nės ak­ty­vui sma­gu, kai pa­spor­tuo­ti į šią aikš­te­lę at­vyks­ta ne tik vie­tos jau­nuo­liai, bet ir sve­čiai.

Tu­ri Aukš­tel­kė ir mo­der­nių tre­ni­ruok­lių erd­vę.

„Mū­sų kai­mas tik­rai ne­mirš­ta. Ir pa­sa­ky­siu: no­ri­si kaž­ką da­ry­ti, or­ga­ni­zuo­ti, kai ma­tai, kad žmo­nių ne­rei­kia ra­gin­ti, kad pa­tys no­ri bend­rau­ti, kad jiems ne vis­ tiek, kaip gy­ve­na kai­my­nas“, – sa­ko bend­ruo­me­nės va­do­vė. Ir pri­du­ria: Aukš­tel­kė – vie­na iš pir­mų­jų gy­ven­vie­čių, įsi­stei­gu­sių Sau­gios kai­my­nys­tės gru­pę.

Pir­mi­nin­kė Vio­le­ta pa­ten­kin­ta, kad į bend­ruo­me­nės ren­gia­mas eks­kur­si­jas no­riai vyks­ta ne tik vy­res­nio am­žiaus, bet ir jau­ni žmo­nės.

Bend­ruo­me­ni­nia­me Aukš­tel­kės gy­ve­ni­me kiek anks­čiau ak­ty­viai da­ly­va­vo ir Aukš­tel­kės so­cia­li­nės glo­bos na­mų gy­ven­to­jai. Dabar bend­ra­vi­mas šiek tiek at­slū­gęs, ta­čiau V. Bud­rec­kie­nė nea­be­jo­ja, kad grei­tai Glo­bos na­mų žmo­nės vėl pa­pil­dys ir taip gau­sias gy­ven­to­jų gre­tas.

Iš­di­du V. Bud­rec­kie­nei ir dėl to, kad bend­ruo­me­nės mo­te­rų vo­ka­li­nis an­samb­lis „Šer­mukš­nė­lė“, va­do­vau­ja­mas Bi­ru­tės And­riu­kai­tie­nės, jau ke­lis sy­kius da­ly­va­vo Dai­nų šven­tė­je.

Mies­to pa­šo­nė­je

Bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė vis dėlto tu­rin­ti pa­ren­gu­si smeig­tu­kų ra­jo­no val­džiai. Įsi­ti­ki­nu­si, kad vos už pen­kių ki­lo­met­rų nuo Šiau­lių esan­ti ir pui­kiu ke­liu bei pės­čių­jų ta­ku su­si­jun­gu­si Aukš­tel­kė apie už­mies­tį sva­jo­jan­tiems mies­tie­čiams pa­trauk­lu­mo vis dar sto­ko­ja dėl neas­fal­tuo­tų gy­ven­vie­tės gat­ve­lių. Kol kas nė­ra Aukš­tel­kė­je ir cent­ra­li­zuo­tų van­den­tie­kio bei nuo­te­kų tink­lų.

Stin­ga gy­ven­vie­tei ir spor­to sa­lės, ku­rio­je ga­lė­tų vyk­ti dau­gy­bė ren­gi­nių, ir į ku­riuos, anot pir­mi­nin­kės, sve­čią ne gė­da bū­tų pa­si­kvies­ti.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Kas ką mo­ka, kas ką ga­li: du kar­tus per sa­vai­tę vyks­tan­tys bend­ruo­me­nės na­rių su­si­ti­ki­mai la­bai mėgs­ta­mi.

Il­ga­me­tė Aukš­tel­kės kai­mo bend­ruo­me­nės „Aukš­ta­rū­žė“ pir­mi­nin­kė Vio­le­ta Bud­rec­kie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad jei­gu ne žmo­nių no­ras ir pa­lai­ky­mas, jos ini­cia­ty­va kaž­ką su­kur­ti, su­vie­ny­ti, nu­veik­ti, tie­siog ne­tek­tų pra­smės.

Net­ru­kus šio­je vie­to­je Aukš­tel­kės kai­mo bend­ruo­me­nės ini­cia­ty­va bus įreng­ta žai­di­mo aikš­te­lė kai­mo vai­kams. Na­me­lis jau sto­vi.

Da­li­nos Na­vic­kie­nės (kai­rėje) su­gal­vo­tą mar­gas­pal­vį ki­li­mė­lį bend­ruo­me­nės mo­te­rys kū­rė vi­sos kar­tu.