Naujausios
Botanikos sodas pasipildė garsios gėlininkės archyvu
Buvusios Šiaulių miesto architektės ir garsios gėlininkės Vidos Marcinkevičienės knygų kolekciją bei augalus, liudijančius jos atminimą, Šiaulių universiteto (ŠU) Botanikos sodui padovanojo dukra Aušrinė. Šios įstaigos darbuotojos surinko prisiminimų apie garsiąją gėlininkę.
Gėlės — daugiau nei pomėgis
V. Marcinkevičienė gimė 1932 metais vasario 1 dieną Radviliškio rajono Grinkiškio miestelyje. Vaikystė prabėgo Kaune, Pažaislio vienuolyne, kur lankė pradinę mokyklą, vėliau mokėsi Kauno politechnikos institute ir įgijo architektės profesiją.
Atvykusi į Šiaulius atlikti praktikos sutiko savo gyvenimo draugą ir liko Šiauliuose.
Moteris ilgą laiką vadovavo Šiaulių gėlininkų skyriui, organizavo sodų apžiūras, buvo žinoma kaip nenuilstanti, atkakli kovotoja už teisybę.
V. Marcinkevičienė kaupė gėlių kolekcijas, ypač ją domino naujos vilkdalgių ir melsvių veislės, įdomūs ir reti augalai. Savo dukrų Aušrinės ir Liudos padedama, surinkti didelę kolekciją. Augalais dalijosi ir su ŠU Botanikos sodu.
Gėlininkė, praėjusią vasarą lankydamasi Čikagoje (JAV) susirgo ir liepos 25 dieną mirė. Jos palaikai gražinti į Lietuvą ir palaidota Šiauliuose, Donelaičio kapinėse.
Gėlininkystės skyriaus motina
Mokytoja, gėlininkė Vanda Sukarevičienė prisimena, kad V. Marcinkevičienė buvo pasinėrusi į visuomeninį gyvenimą, jai rūpėjo miesto reikalai: nepraėjo pro sulūžusį suolelį, sugadintą kelio dangą, sulaužytą telefono būdelę, nuniokotą skverą.
„V. Marcinkevičienė buvo neatsiejama visų miesto gėlininkų dalis, — įsitikinusi V. Sukarevičienė. — Patį didžiausią indėlį ji įdėjo į miesto gėlininkystės skyrių, kurios pradininkai buvo mokytojai A. Juodka, vadinamas “begonijų karaliumi“, ir M. Žilevičius, vadinamas “gėlių akimi“.
1974 metais V. Marcinkevičienė tapo gėlininkystės skyriaus pirmininke. Gėlininkai, pasak V. Sukarevičienės, ją vadino „gėlininkystės skyriaus motina“.
Kai V. Marcinkevičienė suprojektavo Dainuose bulvarą, miesto architektūros skyrius skyrė gabalėlį žemės statyti parduotuvėlę. Taip atsirado gėlininkų parduotuvė „Tulpė“, kurioje pradėta prekyba gėlėmis.
V. Sukarevičienė įsitikinusi: su V. Marcinkevičienės išėjimu tarytum baigėsi vienas miesto gėlininkystės etapas.
Parengė Živilė KAVALIAUSKAITĖ
PRISIMINIMAI: Architektė, gėlininkė V. Marcinkevičienė ją pažinojusiųjų atmintyje išliko aukštos kultūros ir moralės žmogus, niekada nieko neįžeidęs, mėgęs bendrauti, turėjęs gerą iškalbą, mokėjęs suburti žmones.
DOVANA: Mamos archyvą Šiaulių universiteto Botanikos sodui padovanojo duktė Aušrinė Marcinkevičiūtė S. Kerr .
ŠU Botanikos sodo archyvo nuotr.
