Naujausios
Daugiau skurdo, mažiau... socialdemokratijos
Vladas VERTELIS
Dvi valstietiškos ir žalios Seimo rinkimų bangos nubloškė sistemines (švytuoklines) politines partijas. Socialdemokratus – ypač toli, o Šiaulių apskrityje – ypač skaudžiai.
Dar prieš keletą metų regiono socialdemokratai jautėsi tvirtai, planavo pergales ir svaiginosi prisiminimais, kai visose savivaldybėse užsakinėjo muziką ir vaikščiojo kaip tie drambliai, kurie niekada nemoka. (Taip būna tik reklamose.)
Šiaurės Lietuva – kaip blynas, lygumos, kuriose ne tik rekordiškai bręsta javai, bet ir susigulėjo dirva raudonajai rožei.
Kuo daugiau socialinės atskirties, skurdo, menkai apmokamų darbo vietų, tuo geresnė aplinka klestėti socialdemokratijai.
2012 metais į Seimą Šiauliuose ir rajonuose išrinkti 5 socialdemokratai vienmandatininkai, o šį rudenį aštuoniose apygardose – nė vieno.
Regione kairiajai ideologijai – idealios sąlygos, todėl ir žydėjo socialdemokratai Šiauliuose, Kelmėje, stiprūs buvo Radviliškyje, Joniškyje, Šiaulių ir Akmenės rajonuose, o Pakruojyje – rodos, amžinai.
Toks sotumo, pasitenkinimo poskonis sustabdė laiką, migdė, o pabudus sužinai, kad ir nebesupranti, ir nebegali, ir lyderių nebėra: vienas Naujojoje Akmenėje ir du Joniškyje.
Taip nutiko Radviliškyje, kur, dar prisimename, socialdemokratai diktavo sąlygas, o dabar – įdarbinti konservatorių parankiniais, gal ir pastumdėliais. Žinant, kad konservatorių elitas su meru priešakyje šoko šokį su kardais areštinėse, o dabar teisme, stebina socialdemokratų susitaikymas, prisitaikymas. Ideologinė mažakraujystė, oportunizmas, o gal ir rimčiau?
Pakruojo socialdemokratams rinkėjai pirmąjį perspėjimą pasiuntė per 2012 metų Seimo rinkimus, kai jų atstovas atsidūrė už antrojo turo borto. Manyta, atsitiktinė nesėkmė.
Po to – Savivaldos ir mero rinkimai. Nesugebėta suformuoti Tarybos daugumos ir netekta mero posto. Šįkart Seimo rinkimų antrajame ture Pakruojo seniūnas Saulius Margis principinėje kovoje per Marytės plauką nusileido pasvaliečiui konservatoriui Antanui Matului. Pralaimėta garbingai, juolab kad Matulas jau penktą kartą laimi vienmandatėje apygardoje.
Tačiau ir dabar Pakruojo socialdemokratams „padėjo“ jų arogancija ir nemokėjimas laimėti, nes pralaimėti jie mokėsi keliolika metų, o įgytą žinojimą tobulina iki šiol.
Prisiminkim, kaip socialdemokratų vadovaujama Taryba rajoną norėjo apstatyti kiaulių fermomis.
Daugeliui pakruojiečių srutos dvokė, partiečiams – kvepėjo. Tūkstančių žmonių palaikoma pensininkė mokytoja a.a. Genovaitė Valčiukienė nuėjo iki Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo ir laimėjo.
Vėliau ketverius metus valdė nekompetentinga, korupciniais skandalais nuskambėjusi Tarybos dauguma, pasižymėjusi kova su ja kritikuojančia žiniasklaida.
Prognozuotina, kad Pakruojis dar labiau „žaliuos“ (nors ir be lyderių), stiprės konservatoriai, o „raudonieji“ sens ir silpnės. Nebent į gimtinę iš Briuselio grįžtų charizmatiškoji Vilija Blinkevičiūtė. Akivaizdu – tai tik ironija, nes Pakruojo partiečiai stipresnių neįsileidžia. Todėl ir pralaimi, kad neįsisąmonina savo silpnumo.
Didžiausias socialdemokratų nuopuolis – Šiauliuose. Kaip ir po Savivaldos rinkimų, kai didžiausia miesto politinė organizacija neteko 4 mandatų ir mero kėdės, nors mero rinkimus jų kandidatas Justinas Sartauskas, susitelkus organizacijai, galėjo laimėti gana lengvai.
Rudenį visų trijų rinkimų apygardų antrajame ture dalyvavę šiauliečiai socialdemokratai pralaimėjo abejonių nekeliančiais rezultatais.
Logiška baigtis ir pralaimėjimo vadovėliui rašyti sukaupta patirtis ir faktai.
Prieš kelerius metus tarp Šiaulių socialdemokratų įsiplieskęs pilietinis karas taip suskaldė organizaciją, kad du jos lyderiai – dar kelias dienas Seimo nariai – virto nesutaikomais priešininkais, o partijos kai kurie priešrinkiminiai sprendimai tapo net juokingi.
Argi Gintautas Sitnikas, Šiaulių miesto ir rajono visuomenei nežinomas politikas, galėjo rimčiau pasipriešinti „valstiečių“ atstovei Rimai Baškienei?
Pralaimėta beviltiškai.
Apgailėtinai situacijai Šiaulių socialdemokratų skyriuje susidaryti padėjo ir Šiaulių meras Artūras Visockas, suskirstęs socialdemokratus į baltuosiuos ir juoduosius, meistriškai manipuliavęs ne tik vicemeru Domu Griškevičiumi, Seimo nariu Arvydu Mockumi, bet ir premjeru Algirdu Butkevičiumi.
Meras, kaip politikas, išlošė daugiausia: apie pirštą vyniodamas didžiausią partiją, didino savo suburtos Tarybos daugumos galias, o socialdemokratų skyriui padėjo virsti amorfišku dariniu, kurio vadų neklauso net savi. (D. Griškevičius be partijos skyriaus pritarimo tapo vicemeru.)
Taip sėkmingai besinaikinantys miesto socialdemokratai, nors ir turintys vieną didžiausių frakcijų Taryboje, paskutiniuoju metu prarado ir gebėjimą vadovauti opozicijai.
Tokia situacijos dėlionė leidžia prognozuoti, kad partija Šiauliuose toliau silpnės, pradės byrėti, bus ieškoma landų į „valstietišką“ aptvarą. Palankesniam scenarijui faktų ir prielaidų kol kas nėra.
Po rinkimų regionas neteko raudonos spalvos. Socialiai jautri Lietuvos dalis renkasi Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, kuri daugeliui rinkėjų asocijuojasi su sveiko proto kairiaisiais, su „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio keliolika metų vykdoma visuomenės kultūrinimo programa.
Daug šansų, kad „valstiečiams“ Seime ir Vyriausybėje gali pasisekti, todėl po kitų Savivaldos rinkimų daugelyje apskrities savivaldybių jie turės tvirtas daugumas ir savus merus.
Ar dominuojanti viena partija (judėjimas) neiškreips demokratijos vaizdelio?
Įdomu, ar apie tai susimąsto dabar pralaiminčios partijos: Socialdemokratų ir kitos?
