Naujausios
SKAITYTOJAI KREIPĖSI
Drėgmė baigia sugriauti namą
Į redakciją kreipėsi Šiaulių J. Basanavičiaus gatvės 148-ojo namo gyventojai, prašydami rasti išeitį, kaip suremontuoti stogą. Avarinis namas — per sunki našta jo šeimininkams.
Petras BALČIŪNAS
petras@skrastas.lt
Stogas — kaip rėtis
Pokarį tarybiniams kariškiams pastatytas namas, kuriame 12 butų, daugiau kaip prieš du dešimtmečius buvo pripažintas avariniu — konstrukcijų susidėvėjimas — per 60 procentų.
Silpniausios šio namo vietos — kiauras stogas ir visiškai susidėvėjusi elektros instaliacija. Dėl skylių stoge drėksta lubos laiptinėje ir butuose, nuo drėgmės pradėjo skylinėti sienos, trupa išorės tinkas. Drėgmė kenkia ir elektros laidams — kai kuriuose kambariuose nebedega lempos. Gyventojai baiminasi gaisro.
„Šiaulių kraštas“ šiame name lankėsi kaip tik po lietaus. Laiptinės lubose žiojėjo didžiulė skylė, pro kurią varvėjo vanduo. Lubos jau įlinkusios. Ant laiptų krito sušlapusio tinko gabalai.
Dar prasčiau antrojo aukšto gyventojams. Nuo drėgmės pajuodo kambarių lubos, jos pradeda eižėti. Viename bute vanduo grasina užlieti dujinę viryklę. Kambaryje dingo elektra.
Kryžiaus keliai
Gražina Petravičienė „Šiaulių kraštui“ pasakojo, kad jau nuėjo kryžiaus kelius Savivaldybėje ir namą administruojančioje bendrovėje “Ūkvedys“, bet vežimas nejuda iš vietos. Kelios skylės stoge bendrovei esą — neišsprendžiama problema.
„Mes niekam nereikalingi“, — įsitikinusi Asta Juzikienė.
Skambiname į „Ūkvedį“ inžinierei, atsakingai už remontus. Atsisakiusi pasakyti savo pavardę, inžinierė pradėjo nuo pamokslo: “Namą administruojame mes, juk jūs to stogo nesuremontuosite“. Vėliau patarė: “Renovuoti reikia visą namą, bet gyventojai to nepajėgs“.
Avarinis ar ne?
Nuo 1972 metų šiame name gyvenantis Viktoras stebisi, kaip namas iš avarinio vėl pavirto į „normalų“.
Odeta Valungevičienė, Savivaldybės Turto valdymo skyriaus poskyrio vedėja, paaiškino: „Tarybiniais laikais šis namas buvo pripažintas avariniu. Bet po 1990 metų, pasikeitus įstatymui, namas — tinkamas gyventi. Norint jį pripažinti avariniu, reikia užsakyti naują ekspertizę, kuri atliekama už gyventojų pinigus“.
„Ūkvedys“ gyventojams siūlė namą renovuoti, bet žmonės apie tai net bijo pagalvoti. Vien tik stogo pakeitimas kainuotų apie 200 tūkstančių litų. Gal galėtų padėti Savivaldybė, čia turinti tris butus?
O. Valungevičienė „Šiaulių kraštui“ sakė, jog yra pagalbos fondas, atsižvelgiant į lėšų išteklius. Lėšos yra planuojamos, nustatoma remontuotinų namų eilė. Vedėjos žodžiais, gyventojai pirmiausia turi susitarti, sušaukę namo bendrasavininkų susirinkimą, ką daryti. Susirinkimo protokolą reikia pateikti Savivaldybei. Dabar žmonės neša pavienius prašymus, o bendro apsisprendimo nėra. Tačiau O. Valungevičienė teigia, kad bet kuriuo atveju teks ir gyventojams prisidėti.
Rekonstrukcijos pinigų neliko
Nijolė Graužinytė, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Šiaulių regiono padalinio vyriausioji specialistė, paaiškino, kad į renovacijos programą gali būti įtraukiami namai, pastatyti iki 1992 metų. Pokariniai — tuo labiau.
„Bet kol kas agentūra nepriima investicinių projektų vertinimui, nes baigėsi renovacijos pinigai“. Paklausta, ką patartų daryti, N. Graužinytė negalėjo konkrečiai atsakyti: “Keičiasi taisyklės, todėl bijau patarti, ar jau dabar rengti projektą, ar dar palaukti, kol viskas paaiškės. Projekto perdarymas brangiai kainuotų. Reikia sekti įvykius“.
Be to, valstybė neremia elektros instaliacijos renovacijos, ją atlikti gyventojai turi už savo pinigus.
LAIPTINĖ: Tokios skylės ir „dekoracijos“ laiptinės lubose, kurios jau įlinko.
NETURTAS: Namo gyventojai sakė jaučiasi nereikalingi.
LUBOS: Taip atrodo gyvenamųjų kambarių lubos antrajame aukšte.
SIENOS: Nuo drėgmės pradėjo irti ir namo sienos.
STOGAS: „Ūkvedys“ nesivargina užlopyti stogą nors keliais skardos lapais, nuvalyti šiukšles.
POKARIS: Dvylikabutis J. Basanavičiaus gatvėje po karo buvo pastatytas sovietų kariškiams. Tarybiniais metais jis jau buvo pripažintas avariniu, po 1990-ųjų vėl tapo „normalus“.
Jono TAMULIO nuotr.
