
Naujausios
Ekstremalioje situacijoje pristigo bendradarbiavimo
Vakar Pakruojyje išvažiuojamąjį posėdį apie UAB „Gairelita“ gaisro pasėkmes dviems rajonams surengė Seimo laikinosios Šiaulių krašto bičiulių grupės nariai. Diskusijose padaryta išvada, kad trūksta bendradarbiavimo tarp institucijų. O kad panašios nelaimės nepasikartotų – reikia keisti teisės aktus. Numanoma, kad ekologinės katastrofos mastas paaiškės pavasarį.
Janina ŠAPARNIENĖ
janina@skrastas.lt
Parlamentarai Stasys Tumėnas, Arūnas Gumuliauskas, Aurimas Gaidžiūnas, Antanas Matulas ir Vitalijus Gailius, Šiaulių apskrities savivaldybių, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo bei Aplinkos ministerijos ir jos padalinių atstovai išklausė informaciją apie gaisro gesinimą ir vėlesnius įvykius.
Tiek aplinkosaugininkai, tiek ugniagesiai gelbėtojai tvirtino, kad veikė pagal įstatymus. Kiekviena pusė turėjo segtuvus dokumentų.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Vygandas Kurkulis informavo, jog gesinant gaisrą „Gairelitoje“ buvo naudojama rusiška putas sudaranti priemonė TEAC, pagaminta prieš trylika metų. Ji vasarą perimta iš įmonės, dirbusios uždaromoje Visagino atominėje elektrinėje. Anot V. Kurkulio, ši priemonė yra biologiškai suyranti, nors ir lėčiau (per 27 dienas), nei gaisre naudota šiuolaikiška europietiška.
Pakruojo ugniagesiai gelbėtojai bei jiems talkininkaujantys žmonės chemikalais užterštas putas iš Obelės upės rinko iki lapkričio pabaigos. Šis būdas padėjo mažinti taršą – tyrimai patvirtino, jog putos užterštos labiau, nei į Petraičių tvenkinį atitekantis vanduo. Teršalai pasiekė ir Kruoją.
Pakruojo savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkė, Savivaldybės administracijos direktorė Erika Kižienė, komisijos nariai posėdžio metu ne kartą teigė – trūko informacijos, darbą gaišino ilgas susirašinėjimas. Pakruojiečiai taip ir nesulaukę informacijos, kokių teršalų ieškoti reikia užsakyti laboratorijoms. V. Kurkulio teigimu, apie tai informuota dar spalio 21-ąją.
Įvertinus, kad padėtis Petraičių tvenkinyje gerėja, diskutuota, kaip ateityje išvengti panašių nelaimių.
Seimo narys S. Tumėnas priminė, kiek grėsmingų ekologinių „bombikių“ yra Šiauliuose, Šiaulių ir Joniškio rajonuose. Parlamentaro nuomone, reikia teisinių saugiklių šias grėsmes suvaldyti.
Pastebėta, kad „bombikių“ netrūksta visoje šalyje. Panašių į UAB „Gairelita“, kuri po kelis kartus per metus buvo baudžiama už priešgaisrinių taisyklių pažeidimus, tačiau reikalavimų pažeidimus ištaisyti nepaisė.
Diskusijos dalyviai padarė išvadą, jog reikia keisti kai kuriuos teisės aktus, kad būtų realios priemonės priversti pažeidėjus susitvarkyti.
Diskusijai vadovavęs Seimo narys V. Gailius nerimavo, jog tikroji gamtai padaryta žala bus matoma pavasarį, ir bus, numanoma, didesnė, nei skaičiuojama šiuo metu.
Negalutiniais duomenimis, oro tarša vertinama 1,5 milijono, kritusios žuvys – 48 tūkstančiais eurų.
„Šiaulių kraštui“ V. Gailius sakė pastebėjęs, kad ir ekstremalios situacijos metu, ir net šiame posėdyje trūksta bendradarbiavimo tarp institucijų.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
Seimo nariai (iš kairės) Arūnas Gumuliauskas, Aurimas Gaidžiūnas, Vitalijus Gailius ir Antanas Matulas su savivaldybių ir institucijų atstovais diskutavo, kaip ateityje išvengti didelių ekologinių nelaimių.
Seimo narys Stasys Tumėnas siūlė įvesti teisinius saugiklius grėsminga gamyba užsiimančioms įmonėms.
Pakruojo savivaldybės civilinės saugos ir mobilizacijos vyriausioji specialistė Daiva Rocienė su Vygandu Kurkuliu aiškinosi, kada informacija apie numanomus teršalus buvo pateikta. Ekstremaliosios komisijos darbe dalyvavusi specialistė jos neturi.