Naujausios
SAVAITĖS KOMENTARAS
Griausime ar statysime?
Rita ŽADEIKYTĖ
Prieš gerą dešimtmetį Šiaulių valdžios duotas įsakymas išmontuoti geležinkelio atšaką, jungusią oro uostą su magistraliniu geležinkeliu. Metaliniai bėgiai buvo parduoti į metalo laužą. Už laužą gavo, berods, 200 tūkstančių litų, kurie jau seniai pravalgyti. O dabar atšakos atstatymas kainuos ne vieną milijoną litų.
Ne visi pamiršo, kad tada stebėtasi griovėjų ir naikintojų užmojais, klausta, ar tikrai tos geležinkelio atšakos niekam niekada nebereikės? Juk jau tada buvo klojami pamatai stipriam civiliniam oro uostui. Griovėjai tikino – niekada nereikės. Kur dabar jie? Tame pačiame istorijos šiukšlyne su tais, kurie griovė gamyklas ir fabrikus, pavertė stambų pramonės miestą bedarbių dykyne?
Tos geležinkelio atšakos šiandien gyvybiškai prireikė. Ir ne tik Šiauliams, bet ir Lietuvai. Atšaka reikalinga tam, kad į Šiaulių oro uostą nusileidę NATO orlaiviai su kroviniais galėtų judėti geležinkeliu. Be 6,9 kilometro geležinkelio atšakos NATO siuntos, už kurias aljansas klotų milijonus litų miestui ir Lietuvai, plaukia pro Šiaulių oro uostą. Milijonai sėda Rygoje, dalis – Klaipėdos jūrų uoste, bet ne Šiauliuose.
Šią savaitę miestą aplankė vyriausybinė darbo grupė. Ministerijų lygmens valdininkai pranešė, kad pasibaigus NATO siuntoms į/iš Afganistano ta geležinkelio vėžė toliau tarnautų prekybai su Azija ir išgvėrusiai šalies ekonomikai būtų višta, dedanti aukso kiaušinius.
Miesto valdžia tūpčioja, o kas bepastatys tą 6,9 kilometro geležinkelio atšaką? Iš kokių pinigų? Gal duos Europa, gal „Lietuvos geležinkeliai“? O gal tie, kurie bėgius išardė?
Šią savaitę užgimė dar vienas griovimo planas. Šįkart griovimo mašina nusitaikė į saviveiklininkus. Ir tai daro Kultūros skyrius su kultūringiausiomis miesto poniomis.
Užsimota apmokestinti saviveiklininkus, lankančius mėgėjų meno kolektyvus. Tuos, kurie, užuot leidę laisvalaikį prie „teliko“ ir "bambalio", eina šokti ir dainuoti, palaikyti gyvybę tautos paveldui.
Įtarta, kad mėgėjų meno kolektyvai renka nelegalias rinkliavas ir jų neapskaito. Bet iš kur jiems gauti tuos koncertinius kostiumus, ar autobusą kelionei į kaimyninį miestą pašokti ir padainuoti? Miestas lėšų tam neduoda. Kolektyvai patys ieško išeičių. Vieno kolektyvo vadovas prisipažino, iš savo kišenės davęs dalį pinigų naujam kostiumui vienam iš kolektyvo šokėjų, nes žmogus gabus, nori šokti ir dainuoti, bet kostiumui pinigų nuo pigios dešros ir mokesčių už butą tiesiog nelieka.
Mėgėjų meno kolektyvų vadovai žino, kad apmokestinus saviveiklininkus, dalis kolektyvų iširtų, saviveiklininkai būtų sunaikinti. Žmonės taupo net autobuso bilietėliui į repeticiją atvažiuoti.
Kas Šiauliuose pastatyta per du nepriklausomybės dešimtmečius? Šiaulių arena. Dalis bulvaro. Bet aplinkinėse gatvėse kojas gali išsisukinėti. Miesto šaligatviai duobėti. Pajuokos objektu virto dviračių miesto pavadinimas, nes tikrų dviračių takų nėra.
Pastatyti keli aplinkkeliai, bet kur jais važiuoti, jeigu tinkamų kelių nėra? Gal kelias į Radviliškį kada nors pasiek tą miestą? Bubių keliu važinėjame per plyšius, lyg per geležinkelio bėgius.
Norėta atstatyti gabalą Ch. Frenkelio fabriko ir įrengti ten menų meką. Korupcijos ir neskaidrumo vėžys graužte graužia šias statybas.
Sugriauta Salduvės piliakalnio infrastruktūra, akmens ant akmens neliko, šviestuvai, lyg kartuvės kuria neva saugomą kraštovaizdį.
Kada griovėjus nustelbs statytojai? Čia neturiu omenyje Šiaulių vyskupo.
